„Kiekvienas kviečiamas drąsiai ir ryžtingai gerbti fundamentalias kiekvieno asmens, ypač paprastai nematomo, teises: yra daugybė alkstančių ir trokštančių, nuogų, sergančių, svetimšalių ir kalinių“, – „Twitter“ socialiniame tinkle parašė popiežius Pranciškus, primindamas gruodžio 10 dieną minimą Pasaulinę žmogaus teisių dieną.
Ši data taip pat primena 1948 metais gruodžio 10 dieną pasirašytą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Deklaracijos principai po dviejų siaubingų pasaulinių karų patirties ragino radikaliam pokyčiui. Pirmosiose Deklaracijos preambulės eilutėse drąsinama kurti kitokį pasaulį:
„Kadangi visų žmonių giminės narių prigimtinio orumo ir lygių bei neatimamų teisių pripažinimas yra laisvės, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas; kadangi žmogaus teisių nepaisymas ir niekinimas pastūmėjo vykdyti barbariškus aktus, kurie papiktino žmonijos sąžinę, ir didžiausiu paprastų žmonių siekiu buvo paskelbtas pasaulio, kuriame žmonės turi žodžio bei įsitikinimų laisvę ir yra išlaisvinti iš baimės ir skurdo, sukūrimas.“
Daug ir įvairių įvykių bei situacijų visuose pasaulio regionuose liudija, kad šis idealas vis dar tolimas. Kaip primena popiežius Pranciškus milijonams savosios paskyros „Twitter“ socialiniame tinkle prenumeratorių, daugybei asmenų pasaulyje trūksta tokių paprastų ir pamatinių dalykų, kaip maisto ar stogo, nekalbant apie dvasinius ir socialinius vystymosi poreikius ir oraus gyvenimo sąlygas: švietimą, darbą, sveikatos apsaugą, teisingumą.
Prieš keliolika metų iškilmingame Deklaracijos 60 metų pasirašymo minėjime Vatikane popiežius Benediktas XVI sakė:
„Bažnyčia visada pabrėžė, kad pamatinės žmogaus teisės, esančios virš skirtingų formuluočių ir reikšmės skirtingose kultūrose, yra visuotinė duotybė, nes jos įrašytos į pačią asmens prigimtį. Prigimtinis įstatymas, Kūrėjo įrašytas į žmogaus sąžinę, yra bendras visų žmonių ir visų tautų vardiklis. Tai visuotinė rodyklė, kurią visi gali pažinti ir, ja remdamiesi, suprasti vienas kitą. Žmogaus teisės, galiausiai, yra įsteigtos Dievo Kūrėjo, kuris suteikė žmogui protą ir laisvę. Jei atsisakoma šio tvirto etinio pagrindo, žmogaus teisės tampa trapios, nes lieka be stabilaus pagrindo.“
Tąsyk popiežius Benediktas taip pat pridūrė, jog Deklaracijos pasirašymo metinės yra gera proga įvertinti, kiek žmonija sugebėjo nuveikti, kad deklaracijoje skelbiami idealai įsišaknytų valstybių įstatymuose ir žmonių sąžinėse. Be jokios abejonės, jau labai daug nuveikta, tačiau ir prieš mus dar labai ilgas kelias. Vis dar šimtams milijonų žmonių nesugebama užtikrinti teisės į gyvybę, saugumą ir laisvę. Vis dar negerbiama lygybė. Keliami nauji barjerai, dalinantys žmones į grupes dėl rasės, religijos ar įsitikinimų.
„Tad tenesiliauja mūsų bendros pastangos skelbti žmogaus teises ir kurti jų paisymu grįstą žmonių sambūvį. Visagalis Dievas, visų žmonių Tėvas, tepadeda kurti tokį pasaulį, kuriame būtų gerbiamas kiekvieno žmogaus orumas, kuriame žmonių ir tautų tarpusavio santykiai būtų tvarkomi vadovaujantis pagarba, dialogu ir solidarumu“, – sakė popiežius. (RK / Vatican News)
