Kristus yra istorinė asmenybė, jo darbai taip pat istoriniai. Bažnyčios uždavinys – palaikyti tikinčiųjų širdyse gyvas Kristaus gyvenimo paslaptis. Liturginiai metai neturi aiškios pradžios. Nuo XIII-XIV a. bažnytinių liturginių metų pradžia laikomas Adventas.
Liturginiai metai yra mokykla, nušviečianti vieną tikėjimo tiesą po kitos ir viską sukoncentruojanti į Jėzų Kristų. Visos šventės yra Viešpaties šventės, todėl ir liturginiai metai yra Viešpaties metai. Liturginiai metai – dorinimo mokykla Kristaus, jo Motinos, šventųjų pavyzdžiais. Liturginiai metai skatina švelniai, bet tvirtai gyventi įžvalgia ir auka paremta meile, primena, kad turime būti nusiteikę atgailai ir su viltimi priimti šio gyvenimo sunkumus. Liturginiai metai dažniausiai prasideda žiemos pradžioje atpirkimo laukimo minėjimu – iš vakaro pirmuoju Advento sekmadieniu, kuris būna tarp lapkričio 27 d. ir gruodžio 3 d. Šiais metais gruodžio 01 d. yra pirmasis Advento sekmadienis. Juo ir prasideda Bažnyčios nauji liturginiai metai.
Nuo tos valandos, kai Žodis tapo kūnu ir apsigyveno tarp mūsų (Jn 1, 14), Dievas įėjo į pasaulio ir žmogaus kūrybą ir savaip buvo susietas su laiku. Krikščionių religija yra istorinė religija, paremta faktais, turėjusiais laiką ir vietą istorijoje.
Viešpaties metai dalijami į du ciklus: kalėdinį ir velykinį, tačiau svarbiausios yra Velykų šventės. Iš Velykų tridienio (Jėzaus Kristaus mirties ir Prisikėlimo slėpinio), tarsi šviesos šaltinio, trykštantis naujasis Prisikėlimo metas nuskaidrina visus liturginius metus. Liturginiai metai įvairiais būdais atskleidžia vieną ir tą patį Velykų slėpinį. Tačiau abejos šventės tiek Kalėdų, tiek Velykų turi paruošiamąjį laikotarpį: Adventą ir Gavėnią, o po švenčių eina pratęsimo laikas: Kalėdų ir Velykų laikotarpis. Savaitės neįeinančios į šiuos du laikotarpius yra vadinamos liturginių metų eilinėmis savaitėmis, jų yra 34. Liturginiai metai susideda iš 52 savaičių.
Kalėdiniame cikle pasirengimas yra Adventas. Jį sudaro keturios savaitės nuo pirmo Advento sekmadienio iki Kūčių dienos. Kalėdiniame cikle šventimas yra Kalėdų laikas. Jo trukmė yra nuo Kalėdų iki sekmadienio po Trijų Karalių iškilmės. Kalėdinio ciklo pratesimas yra eilinis laikas. Jis prasideda nuo pirmo sekmadienio po Trijų Karalių ir tęsiasi iki Užgavėnių.
Velykiniame cikle pasirengimas yra Gavėnia. Gavėnia turi keturiasdešimt dienų. Ji prasideda Pelenų diena ir tęsiasi iki Didžiojo šeštadienio. Velykiniame cikle šventimas yra Velykų laikas. Velykų laikas trunka penkiasdešimt dienų. Jis prasideda nuo Velyknakčio ir tęsiasi iki Sekminių. Velykinio ciklo pratesimas yra eilinis laikas. Jis prasideda nuo Sekminių vakaro ir tęsiasi iki šeštadienio prieš pirmąjį Advento sekmadienį.
Pasirengimo metu bažnytinių drabužių spalva – violetinė, šventimo – balta, pratesimo – žalia. Liturginė diena – natūrali para, pašvęsta liturginiais veiksmais, ypač Eucharistine Auka ir viešąja Bažnyčios malda (liturginėmis Valandomis).
Šaltiniai: kun. Gintautas Jankauskas; A. Kajacko „Bažnyčia liturgijoje
Budas.lt nuotrauka
