Išminavimo darbai baigti, ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia grįžta Kustodijos žinion. Ji stovi ant Jordano upės kranto, Qasr El Yahud vietovėje, kur, manoma, Jonas pakrikštijo Jėzų.
Bažnyčia buvo apsupta minų lauko. Dabar, pagaliau išlaisvinta, galės vėl priimti piligrimus. Prieš porą savaičių Šventosios Žemės Kustodijos žinion buvo oficialiai perduota Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Qasr El Yahud, vietovėje, kur, pasak tradicijos, buvo pakrikštytas Jėzus. Šventovė, nuo 1641 m. kasmet tradiciškai lankoma pranciškonų, stovi netoli Allenby tilto, pasienio tarp Izraelio ir Jordanijos.
Paaštrėjus konfliktui tarp Izraelio ir arabų šalių, vietovė atsidūrė dėmesio centre – šiame ruože upė lengvai perbrendama. Todėl po 1967 m. Izraelis, siekdamas išvengti perbėgėlių iš Jordanijos, tą vietą pavertė nepasiekiama, užminuodamas ją keturiais tūkstančiais minų.
Situacija ėmė keistis po kelių dešimtmečių, kai po garsaus pranciškonų archeologo kun. Michelio Piccirillo kasinėjimų Jordanija šią vietą ėmė laikyti Jėzaus Krikšto vieta Wadi Kharrar. Ši yra vos už keliasdešimties metrų nuo kito kranto, priklausančio Izraeliui.
Jono evangelijoje rašoma, kad Jėzaus krikštas įvyko vietovėje, vadinamoje Betanija anapus Jordano. Garsusis pranciškonų archeologas kun. Michelio Piccirillo nustatė, kad Jėzaus Krikšto vieta – tai Wadi Kharrar vietovė prie Jordano, esanti Jordanijos pusėje. Kun. Piccirillo kasinėjimai atskleidė, kad toje vietoje būta seno krikščionių vienuolyno. Jordanijos teritorijai priklausanti vieta ėmė garsėti kaip piligrimysčių objektas, taip sukeldama konkurenciją Izraeliui, kuris savo ruožtu 2000 m. pradėjo projektus, kad būtų galima lankyti kitame upės krante esančią Qasr El Yahud vietovę. Darbai kuriam laikui buvo sustabdyti, tačiau 2011 m. buvo vėl atvertas koridorius, leidęs piligrimams atvykti ir iš Izraelio pusės į šį Jordano ruožą. Liturgijai švęsti virš upės buvo naujai pastatyta konstrukcija su altoriumi. Tikroji bažnyčia, pastatyta pranciškonų 1935 m. ir dedikuota Šv. Jonui Krikštytojui, tebebuvo neprieinama, nes liko užminuotoje teritorijoje, už metalinių tinklų.
Išminavimo darbus užbaigė humanitarinė britų organizacija Halo Trust ir galų gale spalio mėnesį pastatas buvo perduotas pranciškonams. Kustodijos techninis direktorius Leonardo Di Marco pranešė, kad artimiausiu metu vyks vertinimo ir tvarkymo darbai, bus labiau atsižvelgiama į piligrimų poreikius. Šis naujas etapas prasideda sudėtingu piligrimystėms laikotarpiu: visos šventosios vietos yra tuščios, nes dėl pandemijos piligrimams neleidžiama jų lankyti. Šventosios Žemės kustodas kun. Francesco Patton sakė, kad šiuo metu stengiamasi maksimaliai sumažinti išlaidas ir rūpintis tik svarbiausiais išlaikymo darbais, vienuoliai daugiau laiko skiria maldai ir brolystei, atrasdami ir pranciškono-ūkininko pašaukimą, rinkdami vaisius ir daržoves iš savo sodų ir daržų. (DŽ / Avvenire)
