Interviu su anglikonų primu Justinu Welby Vatikano žiniasklaidai: krikščionių atsakas į iškilusius iššūkius per koronaviruso pandemiją, enciklikos „Fratelli tutti“ svarba ekumeniniam judėjimui.
Prieš metus arkivyskupas Justin Welby Vatikane susitiko su popiežiumi Pranciškumi. Nors po dvylikos mėnesių situacija pasaulyje radikaliai pasikeitė dėl koronaviruso pandemijos, tačiau viruso atsiradimas ne panaikino, o kaip tik suaktualino kalbėjimą solidarumo, ekologijos, religijos laisvės ir taikos temomis, kurios sieja Romos vyskupą ir Anglikonų primą. Praėjus metams po vizito Vatikane ir mėnesiui po popiežiaus enciklikos „Fratelli tutti“ pasirodymo, arkivyskupas Welby dalijasi mintimis apie šių dienų aktualijas ir koks krikščionių indėlis šiuo kančios pažymėtu metu.
Pasak arkivyskupo Justino Welby, krikščionys kviečiami būti vilties žmonėmis, liudydami tai per savo bendruomenes. Kristaus viltis žvelgia anapus dabarties ir šiandienos, ji kreipia mus į tai, kas ateis, į amžinybę ir amžinojo gyvenimo pažadą. Žmogaus gyvybė trapi, dabar sklandanti liga ir mirtis priverčia tai suprasti aštriai ir dramatiškai. Tačiau Dievas mus kviečia elgtis taip, kad žemiškasis gyvenimas geriau atspindėtų dangiškąjį, nes vienas veda į kitą. Sekdami Kristaus pavyzdžiu ir jo mokymu mylėti artimą, galime prisidėti prie vilties žinios.
Šios pandemijos metu popiežius Pranciškus paskelbė naują encikliką „Fratelli tutti“. Tai labai svarbus dokumentas, kuriame atskleidžiama susisteminta, ambicinga, drąsi vizija apie geresnį rytojaus pasaulį, tai ir laiškas, rimtai vertinantis žmonijos platybes ir sudėtingumą, sako Kenterberio arkivyskupas. Tai vizija ne tik Katalikų Bažnyčiai, bet ir visai žmonijai. Šventasis Tėvas atsižvelgia į visus žmogaus gyvenimo apsektus – nuo individo iki tarptautinių bendruomenių, nuo šeimos iki pramonės, industrijos, politikos pasaulio.
Enciklika „Fratelli tutti“ baigiama ekumenine malda. Kaip ekumeninis judėjimas galėtų prisidėti kuriant geresnę ateitį susiskaldžiusiame pasaulyje, kurį purto karai, terorizmo išpuoliai? Pasak arkivyskupo Welby, žmonės linkę brėžti ribas, žymėti savo teritoriją. Tai nutinka ir Bažnyčioje, ir politinėje sferoje. Sienos primeta skirtingumus. Ekumeninis judėjimas po truputį įbrėžia tas sienas, kartais siena atveriama ir tampa pralaidi. Vienas iš realių ir regimų ekumeninio judėjimo privalumų – kuriami pasitikėjimu ir draugyste paremti asmeniniai ryšiai, peržengiant denominacinius skirtingumus, sienas sugriauna draugystė arba brolybė, tampama piligrimystės pakeleiviu, draugu, seserimi ar broliu. Karantino metu visų denominacijų krikščionys bandė padėti vieni kitiems, kaimynams ir stokojantiems. Pandemijos akistatoje visi vienijo jėgas.
Popiežius Pranciškus ne kartą sakė, kad įveiksime šią krizę tik tada, jei rūpinsimės vieni kitais ir pripažinsime, kad esame toje pačioje valtyje. Ir anglikonų primas yra sakęs, kad visi esame toje pačioje valtyje, ar, net jei esame skirtingose valtyse, esame toje pačioje jūroje ir mėginame įveikti tą pačią audrą, padėti vieni kitiems, vieni iš kitų semiamės drąsos ir jėgų, keliaujame kartu. Tuo tarpu baimė stato sienas. Kuo labiau žmonės įsibaimina ir jų baimėmis manipuliuoja politiniai lyderiai, tuo labiau Bažnyčia turi liudyti kita: priėmimą, tarnystę, meilę, sakė arkivyskupas Welby. Jis atkreipia dėmesį į vieną naujosios popiežiaus enciklikos skyrių, kur nagrinėjamas gerojo samariečio palyginimas. Gerasis samarietis peržengė nacionalizmą, išankstinius nusistatymus savo besąlygiška meile. Tame meilės ir rūpinimosi santykyje nebeliko nei žydo, nei samariečio, tik du žmonės: vienas, kuriam reikėjo pagalbos, ir kitas, kuris teikė pagalbą. Krikščioniškas atsakymas į egoizmą yra meilė, tai žinia, kuri aidi visame Šventojo Tėvo laiške, pažymi Kenterberio arkivyskupas.
Anglikonų primas pabrėžė, kad labai vertina draugystę su popiežiumi Pranciškumi, abu pradėjo tarnystę panašiu metu, abiem rūpi tie patys klausimai, tarp kurių taika, susitaikymas yra esminiai. Popiežius Pranciškus ir arkivyskupas Welby yra dalyvavę susitikime su įvairiais Pietų Sudano politiniais lyderiais, arkivyskupas Welby įvardija tai kaip vieną stipriausių patirčių ir išreiškia viltį, kad ateityje abiejų Bažnyčių vadovams pavyks kartu nuvykti į Pietų Sudaną drąsinant taikos kelią ir bendruomenės augimą.
Vieno susitikimo metu popiežius Pranciškus arkivyskupui Welby priminė maldos, taikos ir vargstančiųjų svarbą. Anglikonų primas tikisi, kad jų su popiežiumi draugystę ir toliau stiprins ir vienys abipusė malda vienas už kitą, už pasaulį, įsipareigojimas taikai, susitaikinimui bei siekis pagerinti vargstančiųjų gyvenimą. (DŽ / Vatican News)
