Nors istorija išskyrė mūsų tautas, ji nesunaikino jų šaknų, kurios sujungia mus dideliame Amerikos evangelizavimo darbe, pasakė popiežius Pranciškus, penktadienį priimdamas Romos Popiežiškosios Lotynų Amerikos kolegijos bendruomenę.
Romoje studijuojantiems kunigams iš Lotynų Amerikos šalių popiežius sakė, jog Bažnyčios praeityje vykdyta ir šiandien vykdoma evangelizavimo misija yra vienas pagrindinių veiksnių, sujungiančių į viena įvarius skirtingus bruožus, kuriais pasižymi Lotynų Amerikos tautos.
Popiežius savo kalboje neslėpė, kad evangelizacijos darbą praeityje taip pat lydėjo dalykai, kuriuos šiandien vertiname neigiamai. „Evangelija ir jos žinia pasiekė mūsų kraštus žmogiškomis priemonėmis, kurios nebuvo laisvos nuo nuodėmės“, – sakė popiežius. „Tačiau Dievo malonė buvo galingesnė už žmonių silpnumą ir Dievo žodis pasiekė kiekvieną žemyno kampelį. Šis stebuklas buvo įmanomas, nes ir tie, kurie atvyko, ir tie, kurie priėmė atvykusius, sugebėjo atverti širdis, neužsidarė tam, ką kitas galėjo pasiūlyti žmogiškąja, kultūrine ir religine prasme.“
Popiežius paragino dabartinius Lotynų Amerikos evangelizuotojus drąsiai ir atvirai sėti Dievo žodžio sėklą. Jis taip pat pateikė jiems keletą konkrečių patarimų. Pasak Pranciškaus, kaip praeityje, taip ir šiandien svarbiausia – atverti širdį. „Žinoma, širdis pirmiausiai turi būti atverta Viešpačiui, kuris vis beldžiasi į mūsų duris, norėdamas pas mus užeiti ir pasilikti tarp mūsų. Tačiau jūs taip pat turite atverti savo širdį broliams ir seserims. Turite atsiminti, kad mūsų santykių su Dievu vertinimo matas yra mūsų elgesys kitų žmonių atžvilgiu“, – sakė Pranciškus. „Visada būkite atviri. Niekada neuždarykite durų tam, kas trokšta būti priimtas. Žinokite, kad pats Viešpats jus kviečia vargstančio žmogaus asmenyje, norėdamas, kad visi kartu dalyvautume jo pokylyje.“ (JM / Vatican News)
