„Būtų galima pasakyti, kad krikštas buvo esminis įvykis mano gyvenime. Pirmasis ir tikras savosios autonomijos pareikalavimas, tapatybės pagrindimas ir dvasinio matmens atradimas. Iki to laiko bažnyčios man tebuvo meno vietos“, – interviu Šventojo Sosto dienraščiui „l’Osservatore Romano“ sakė Elisa Fuksas, jauna rašytoja, pabandžiusi ir režisūros.
Garsaus lietuvių kilmės italų architekto Massimiliano ir italės dizainerės Dorianos Fuksų dukra pasikrikštijo per 2019 metų Velykas Florencijoje. Tuo metu jai buvo 39 metai. Ne visiems draugams toks žingsnis buvo suprantamas.
„Mano pasaulyje tikintys laikomi keistokais, pasimetusiais arba tokiais, kurie įsikibo į tikėjimą po asmeninių sukrėtimų. Mano atvejis – visai priešingas: prisiartinau prie Dievo žingsnis po žingsnio susitikimo su asmenimis, kurie man atvėrė akis (...), dėka. Šiandien tikiu racionaliai, be fanatizmo. Ir jaučiuosi pagaliau laisva. Nors esu ta pati, kaip vakar, su tomis pat dorybėmis, abejonėmis ir trūkumais. Neneigiu praeities“, – sakė Elisa Fuksas. Pasak jos, jos pažįstamų ratą galima pavadinti kairios pakraipos. Jis buvo moralistinis ir stipriai paveiktas ideologijos. „Nepaisant to, kad nuolatos pabrėžia laisvę, kairė rodo tvirtą dogmatizmą“, – pridūrė ji.
Tarp asmenų, kurie atvėrė duris tikėjimui, yra jos pačios tėvai, kitame interviu interneto svetainei „Huffington Post“ pasakojo Elisa Fuksas. Po 45 metų bendro gyvenimo ir civilinės santuokos prieš penkerius metus, nuėję drauge ilgą gyvenimo kelią, jos tėvai susituokė bažnyčioje.
„Tai mane sukrėtė. Jie niekada nebuvo antiklerikalai, tačiau apie Dievą namuose nekalbėjome. (...) Manau, kad taip jie pasirinko iš meilės“, – sakė Elisa. Iki to laiko, anot jos, ji net nežinojo, ką reiškia žodis liturgija.
„Šiandien man atrodo, kad tai yra įkūnytas Dievo atsakas į mūsų maldas, realaus mūsų susitikimo su gyvuoju Dievu vieta. Mane sujaudino nuostabi homilija per mano tėvų santuoką. Pradėjau skaityti Bibliją ir, be kita ko, suvokiau, jog ir „Giesmių giesmė“ yra Biblijoje. Pradėjau skaityti ir tyrinėti viską, ne vien Bibliją. Po to paskambinau kardinolui, kuris sutuokė mano tėvus, ir jo paprašiau pagalbos“, – pasakojo Elisa Fuksas. Jos minimas kardinolas – Florencijos arkivyskupas Giuseppe Betori – paskyrė Romoje studijuojanti jauną kunigą iš jo vyskupijos palydėti ir padėti jaunai moteriai jos dvasiniame kelyje.
„Su krikštu prasidėjo naujas gyvenimas – mano. Tarsi vieną akimirką nuspręstum egzistuoti. Visų pirma atsirandi pasaulyje. Po to – veiki. (...) Išmokau matyti kitą. Išmokau, kad kuo daugiau myli, tuo daugiau, paradoksaliai, matai kitą. Iki tam tikro laiko myli mylėdamas save. Ieškai kitame to, kas iš tiesų malonu ir tenkina tavo norus. Dabar pradėjau ieškoti to, kas liko, ko neturiu, kuo nesu ir to, kuo kitas yra tiesų. Kalbu ne vien apie meilę, bet ir apie bet kokius tarpasmeninius ryšius. Bandau taikyti šį meilės principą viskam, ką darau, nes pastebėjau, kad jo priešingybė – neapykanta, blogis – mane naikina, verčia kentėti. Blogio yra visur, jis visur įsitaiso, tačiau jis yra niekas prieš gėrį. Vis dėlto galvojame, kad blogis yra labiau sexy ir įdomesnis, labiau rock. Tačiau tikrasis klausimas – kodėl žmogus yra geras, kodėl jis tau padeda, kodėl aš atsiliepiu telefonu ir ištiesiu tau ranką net tada, kai neturiu jokio intereso ar tikslo“, – svarstė rašytoja, daug savo pastarojo metų minčių ir patirčių sudėjusi į knygą, kurią pavadino šv. Augustino žodžiais: „Mylėk ir daryk ką nori“.
„Galvoju apie naują filmą, tačiau sunku rasti istoriją, kuri nebūtų dar vienas triukšmas triukšme, į kurį ir taip jau esame panirę, dar viena painiava painiavoje. Istoriją, kuri iš tiesų būtina. Atrasiu ją“, – sako Elisa Fuksas apie būsimus planus. (RK / Vatican News)
