Lapkričio 3 dieną prasidėjo Prancūzijos katalikų vyskupų kasmetinis rudens susitikimas, kuris truks iki lapkričio 8 dienos. Jis vyksta nuotoliniu būdu. Programoje diskusijos apie įvairius bažnytinio gyvenimo aspektus, kurios neabejotinai bus įtakotos dabartinio konteksto: COVID-19 epidemijos ir spalio 29 dienos teroro akto Nicoje.
Vėl draudžiamos bendruomeninės pamaldos
Būtent dėl epidemiologinės situacijos vyskupai, negalėjo, kaip įprasta susitikti Lurde, garsioje Dievo Motinos šventovėje Pirėnų papėdėje. Tačiau kiekvienos dienos darbotvarkėje numatytas nuotolinis susijungimas su šventove ir bendras Rožinio maldos kalbėjimas.
Reimso arkivyskupas Eric de Moulins-Beaufort, Prancūzijos vyskupų konferencijos pirmininkas, taip pat kreipėsi į Valstybės tarybą ir įteikė skundą dėl pamaldų draudimo. Skundas įteiktas visų vyskupų vardu, pasak jo, toks draudimas yra neproporcingas ir pažeidžia pamatinę religijos laisvę.
Galima priminti, kad spalio 29 dienos Prancūzijos vyriausybės dekretu nuo šio antradienio, lapkričio 3 dienos, maldos vietos gali būti atviros, tačiau jos vėl draudžiamos religinės pamaldos. Reimso arkivyskupas nurodo, kad pamaldos, gyvybiškai svarbios tikintiesiems, bažnyčiose vyko gerbiant visus prevencinius nurodymus. Jų visiškas uždraudimas nėra proporcinga priemonė.
Paryžiaus arkivyskupijos interneto svetainėje nurodoma, kad gerbiant spalio 29 dienos dekreto nurodymus laidotuvėse gali susirinkti iki 30 asmenų, tačiau be Mišių aukojimo. Santuokos ir krikšto sakramentų šventime gali dalyvauti ne daugiau šešių asmenų. Mišios privalomai aukojamos už uždarų durų, leidžiama jas transliuoti internetu. Stabdoma daug parapijinių ir sielovadinių veiklų, kurios reikalauja tiesioginio kontakto, kaip kad katechezės parapijose.
Nicos bažnyčioje atliktas atsiteisimo aktas
Tarp prancūzų katalikų dar nenuslūgo spalio 29 dienos islamistinio teroro akto Nicoje sužadintos emocijos: jaunas tunisietis Dievo Motinos bazilikoje peiliu perrėžė šešiasdešimtmetės moters kaklą, vėliau mirtinai sužalojo 44 metų Nicoje gyvenančią brazilę ir 55 metų amžiaus bažnyčios zakristijoną. Jie tapo teroristo taikiniais vien dėlto, kad buvo krikščionys, kad tą akimirką buvo bažnyčioje. Atskubėjusios policijos pajėgos sunkiai sužeidė užpuoliką, tačiau jo sveikatos būklė šiuo metu stabilizuota ir prancūzų spauda rašo, kad netrukus jį rengiamasi apklausti.
Lapkričio 1 dienos vakare Nicos vyskupas André Marceau vadovavo atsiteisimo aktui bei Visų Šventųjų iškilmės Mišioms. Mišiose dalyvavo Nicos parapijų kunigai bei Dievo Motinos bazilikos parapijiečiai, taip pat kaimyninių Monako ir Marselio arkivyskupijų ganytojai. Atgailos pobūdžio atsiteisimo ir atitaisymo apeiga bažnyčiose vedama tada, kai jose įvykdomi veiksmai, labai smarkiai pažeidžiantys ar išniekinantys jų prigimtį – būti Dievo meilės žmonėms ženklu ir vieta. Žmogžudystė vienas iš tokių veiksmų.
„Esame čia, kad patikėtume Dievui savo nerimą, skausmą, kančią, savo pasipriešinimo jausmą, negalėjimą suprasti ir ypač prašyti stiprybės būti taikos žmonėmis“, – sakė vyskupas Marceau, prieš apšlakstydamas bazilikos sienas šventintu vandeniu, atsivertimo ir krikšte atgaivinančios Dievo meilės simboliu. Atsiteisimo apeigų metu vyskupas ir kunigai vilkėjo violetinės spalvos liturginiais rūbais. Ši spalva simbolizuoja atgailą ir yra naudojama liūdnomis progomis, kaip gedulingose Mišiose. Po apeigų kunigai persirengė baltos spalvos liturginiais rūbais, derančiais Visų Šventųjų ir kitoms liturginių metų iškilmėms. Šventosiose Mišiose Nicos vyskupas atskirai paminėjo visas tris spalio 29 dienos teroro akto aukas.
Lapkričio 2 dienos krikščioniškam radijui RCF duotame interviu arkivyskupas Eric de Moulins-Beaufort, Prancūzijos vyskupų konferencijos pirmininkas, pažymėjo, kad labai svarbu, jog prancūzų musulmonai atsiribotų nuo ekstremistinės ir ligotos politinio islamo formos, kuri pastaruoju metu sklinda pasaulyje. Arkivyskupas taip pat pažymėjo, kad pyktis ar baimė yra natūralūs jausmai, tačiau nereikia leisti, kad jie nustelbtų visą kitą. (RK / Vatican News)
