Šv. Kamilis Lelietis nešiojo raudoną kryžių, kai padėdavo mūšyje sužeistiems kariams. Ar tai sutapimas?
Gimęs karininko šeimoje, Kamilis Lelietis prisijungė prie savo tėvo, įstojo į kariuomenę ir dalyvavo keliuose mūšiuose Italijoje. Kai jo pulkas buvo paleistas, jis darbavosi viename kapucinų vienuolyne, tačiau dėl žaizdos kojoje ir įvairių aplinkybių Dievas norėjo, kad Kamilis atvyktų į vieną ligoninę Romoje, kur buvo išgydytos jo žaizdos. Kamilis nutarė dirbti slaugu, o netrukus tapo ligoninės vadovu.
Paragintas savo dvasios tėvo šv. Pilypo Neri, Kamilis ėmė studijuoti teologiją, kad taptų kunigu. Netrukus įsteigė vienuolinį ordiną, kuris patarnavo ligoniams. 1582 m. įkūrė Ligonių tarnų kongregaciją, vėliau pagarsėjusią kaip kamiliečiai.
Kadangi Kamilis gerai pažinojo kariuomenės struktūrą ir pats kadaise buvo sužeistas karys, jis ėmėsi kartu su bendražygiais lydėti armijas ir padėti sužeistiems mūšio lauke. Kad išsiskirtų, jie dėvėjo juodus drabužius su raudonu kryžiumi.
Kamiliečiai taip pasakoja ordino istoriją: „1601 m. mūšio metu Viešpaties valia nutiko stebuklingas įvykis, kuris paliudijo jo pritarimą šv. Kamiliaus raudojanam kryžiui. Tuo metu, kai kamiliečiai buvo užsiėmę su sužeistaisiais, palapinė, kurioje buvo laikomi vaistai ir įrankiai sugriuvo ir užsidegė. Viskas, kas ten buvo, buvo sunaikinta, išliko tik vieno kamiliečio, padėjusio sužeistiesiems, raudonas kryžius“. Kamiliečius dažnai galėdavai išvysti mūšio lauke, tačiau ordinas nebuvo toks didelis, kad lydėtų visas kariuomenes. Todėl kiekviena šalis turėjo skirtingus simbolius, išskiriančius jos kariuomenės medikus.
1862 m. šveicaras Henri Dunant pasiūlė patobulinimus – kiekvienoje šalyje suburti savanorių grupes, kurios padėtų mūšio lauke, ir kad šalys gintų savo savanorius, padedančius sužeistiesiems. 1863 m. tuo klausimu susirinko komitetas, kuris nutarė priimti vieną simbolį, išskiriantį kariuomenės medikus, savanorius, padedančius sužeistiesiems karinių konfliktų metu. Simbolis turėjo būti paprastas, matomas iš toli, visiems pažįstamas ir identiškas tiek draugų, tiek priešų tarpe, visuotinai atpažįstamas. 1864 m. pirmoji Ženevos konvencija patvirtino raudoną kryžių ant balto pagrindo kaip lengvai atpažįstamą simbolį.
Simbolį įkvėpė Šveicarijos vėliava ir šv. Kamilius Lelietis. Kaip aiškina Tarptautinis Raudonasis Kryžius, kadangi simbolis turėjo atspindėti karinių medikų neutralumą, patvirtinta emblema buvo sukurta pakeičiant šveicarų vėliavos spalvas. Raudonasis Kryžius ir kamiliečiai turi panašias emblemas ir beveik identišką misiją, tačiau įkvėpimo semiasi iš skirtingų šaltinių. (DŽ / Aleteia)
