Popiežius Pranciškus, patriarchas Baltramiejus, kitų krikščionių ir kitų religijų atstovai antradienį Romoje meldėsi už taiką. Pirmą kartą toks maldos už taiką susitikimas buvo surengtas 1986 m. Asyžiuje popiežiaus šv. Jono Pauliaus II iniciatyva. Nuo to laiko susitikimus kasmet rengia Šv. Egidijaus bendruomenė.
Šiemetinį, antradienį po pietų Romoje vykusį, susitikimą sudarė dvi dalys: pirmiausiai religijų atstovai keliose Romos vietose – bažnyčiose, sinagogoje, vienuolynų kiemuose – atskirai meldėsi savo apeigomis, po to visi susitiko Kapitolijaus kalvos aikštėje.
Krikščionių ekumeninė malda už taiką
Krikščionių maldos susitikimas vyko Romos Santa Maria in Ara Coeli bažnyčioje. Kartu su popiežiumi Pranciškumi ekumeninėje Žodžio liturgijoje dalyvavo Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus, Vokietijos evangelikų tarybos pirmininkas vyskupas Heinrich Bedford-Strohm, Anglikonų Bažnyčios centro Romoje vadovas, rumunų Ortodoksų Bažnyčios vyskupas, Italijos valdiečių bendruomenės vadovas. Po pirmojo skaitinio iš pranašo Izaijo knygos susitikimo dalyviai išklausė liuteronų vyskupo iš Vokietijos meditaciją. Po Evangelijos kalbėjo popiežius.
Popiežius Pranciškus savo kalboje komentavo pamaldų metu perskaitytą Evangelijos pagal Morkų ištrauką, pasakojančią apie Jėzaus nukryžiavimą. Evangelistas kalba apie paskutines Jėzaus gyvenimo akimirkas – aukos ir meilės viršūnę, tačiau net ir šią valandą gundytojas nepalieka jo ramybėje: „Gelbėkis pats“ (Mk 15, 30). Ir mus, krikščionis, visą laiką lydi ši pagunda – pagunda galvoti tik apie save, rūpintis tik savimi ir artimiausio rato žmonėmis, matyti tik savo problemas, nepaisyti nieko kito. Tačiau, pasak Pranciškaus, ant Kalvarijos kalvos įvyko didžioji dvikova tarp Dievo, atėjusio gelbėti, ir žmogaus, kuris nori išgelbėti pats save; tarp tikėjimo į Dievą ir savęs garbinimo; tarp kaltinančio žmogaus ir išteisinančio Dievo. Ant Kalvarijos kalvos įvyko didžioji pergalė ir pasaulį apgaubė gailestingumas, sakė Pranciškus. „Iš kryžiaus ištryško atleidimas ir atgimė brolybė. Ant kryžiaus išskėstos Jėzaus rankos žymi lūžio tašką, nes Dievas nieko nesmerkia, bet visus apkabina. Tik meilė gali užgesinti neapykantą. Tik meilė įveikia neteisingumą. Tik meilė visus priima. Tik meilė yra kelias į visišką bendrystę tarp mūsų.“
Susitikimas Santa Maria in Ara Coeli bažnyčioje baigėsi malda už taiką. Jai vadovavo patriarchas Baltramiejus, o maldos invokacijas skaitė įvairių krikščioniškųjų bendruomenių atstovai – dvasininkai ir pasauliečiai. Buvo išvardytos šalys ir regionai, už kuriuos meldžiamasi: Afganistanas, Baltarusija, Burkina Fasas, Burundis, Centrinė Amerika, Centrinės Afrikos Respublika, Indija, Irakas, Jemenas, Kaukazas, Kolumbija, Kongo Demokratinė Respublika, Korėja, Libija, Malis, Meksika, Mozambikas, Nigerija, Pakistanas, Pietų Sudanas, Sirija, Somalis, Šventoji Žemė, Ukraina, Venesuela ir visos kitos šalys ir situacijos, kur žmonės kenčia dėl konfliktų.
Antroji tarpreliginio maldos susitikimo dalis Kapitolijaus kalvos aikštėje
Pirmiausiai visus dalyvius pasveikino Šv. Egidijaus bendruomenės įkūrėjas Andrea Riccardi, paskui į visus kreipėsi Italijos Respublikos prezidentas Sergio Mattarella. Po to kalbėjo patriarchas Baltramiejus, Prancūzijos vyriausiasis rabinas Haïm Korsia, islamo, induizmo ir budizmo atstovai ir galiausiai popiežius Pranciškus.
Kreipdamasis į susitikimo dalyvius, popiežius Pranciškus pirmiausiai padėkojo Italijos prezidentui, patriarchui Baltramiejui, kitų religijų atstovams, nepaisant dabartinio meto sunkumų atvykusiems kartu melstis už taiką pasaulyje. Popiežius taip pat priminė, kad šie susitikimai, kuriuos kasmet rengia Šv. Egidijaus bendruomenė, – tai šv. Jono Pauliaus II 1986 m. Asyžiuje surengto susitikimo tąsa. Iš tąkart pranašiškai pasėtos sėklos išaugo daug taikdariškų iniciatyvų ir subrendo didesnės brolybės troškimas. Nors matome pastarojo meto konfliktus, terorizmą ir radikalizmą vardan religijos, turime pripažinti dialogo tarp religijų duotus vaisius. Kaip vieną svarbiausių vaisių popiežius paminėjo pernai kartu su didžiuoju imamu Ahmedu al-Tayyebu pasirašytą Dokumentą apie žmogiškąją brolybę dėl pasaulinės taikos ir taikaus sambūvio.
Taikos įsakymas glūdi kiekvienos religijos gelmėse, sakė Pranciškus. Tikintieji pagaliau suprato, kad religijų skirtingumai nepateisina abejingumo ar priešiškumo. Remdamiesi savo tikėjimu, visi galime tapti taikos kūrėjais, nebūti pasyvūs karų ir konfliktų stebėtojai. Religijos privalo tarnauti taikai ir brolybei. Tad ir šis susitikimas, sakė Pranciškus, turi paskatinti religinius lyderius ir visus tikinčiuosius atkakliai melstis už taiką, niekada nenusileisti karui, švelnia tikėjimo jėga siekti visų konfliktų sprendimo.
Popiežius paminėjo šv. Pauliaus VI maldavimą: „Niekados daugiau tenebūna karo!“ Jungtinių Tautų Organizacijoje 1965 m. „Tai yra visų mūsų, geros valios vyrų ir moterų, maldavimas. Tai visų taikos trokštančių ir taiką kuriančių žmonių svajonė.“
„Šį vakarą mes, skirtingų religinių tradicijų žmonės, esame kartu, norėdami skelbti taikos žinią. Religijos tikrai nenori karo, bet atmeta visus bandymus sakralizuoti smurtą, prašo visų melstis už susitaikinimą ir siekti, kad brolybė atvertų naujus vilties kelius. Su Dievo pagalba galime sukurti taikų pasaulį ir išsigelbėti visi kartu“, – sakė Pranciškus.
Po popiežiaus kalbos religijų atstovai uždegė simboliškus taikos žiburius ir buvo perskaityta Romos susitikimo dalyvių žinia visam pasauliui.
„Susirinkę Romoje Asyžiaus dvasioje, vienydamiesi su tikinčiaisiais visame pasaulyje ir su geros valios žmonėmis, mes meldėme taikos šioje žemėje malonės. Priminėme žmonijos žaizdas, savo širdyse turėdami tylią daugelio kenčiančių žmonių maldą“, – sakoma visų dalyvių vardu paskelbtoje žinioje.
„Kreipiamės į valstybių vadovus: dirbkime kartu kurdami naują taikos architektūrą. Sujunkime jėgas gyvybės, sveikatos, švietimo ir taikos labui.“
„Visiems tikintiesiems ir geros valios žmonėms sakome: būkime kūrybingi taikos kūrėjai, užmegzkime socialinę draugystę, priimkime dialogo kultūrą. Sąžiningas, atkaklus ir drąsus dialogas yra priešnuodis nepasitikėjimui, susiskaldymui ir smurtui.“
„Niekas negali jaustis nesaistomas“, – sakė popiežius. „Visi esame atsakingi. Mums visiems reikia atleidimo ir visi turime atleisti. Pasaulio ir istorijos neteisybes gali pagydyti ne neapykanta ir kerštas, bet dialogas ir atleidimas. Tegul Dievas įkvepia šiuos idealus mums visiems ir mūsų bendrai kelionei, teformuoja kiekvieno mūsų širdis ir tepadaro mus taikos kūrėjais.“ (JM / Vatican News)
