Jau ateinantį sekmadienį, spalio 18-ąją, bus minima Pasaulinė misijų diena. Kasmet priešpaskutinį spalio sekmadienį švenčiamas minėjimas – tai kiekvienam pakrikštytajam skirtas raginimas atsiminti, kad visi privalome prisidėti prie Dievo karalystės skelbimo.
Šių metų Pasaulinė misijų diena minima pandemijos sąlygomis. Pavasarį, kai dėl sparčiai plintančių užsikrėtimų baimės buvo smarkiai apribotas viešoji veikla, buvo svarstoma ir apie galima misijų dienos nukėlimą, tačiau pandemijai kiek atslūgus, jau birželio mėnesį buvo pranešta, kad šiemetinė Pasaulinės misijų diena bus minima taip, kaip numatyta, – spalio 18-ąją.
Pasaulinių misijų dienų tradicija siekia popiežiaus Pijaus XI laikus. Idėją įvesti tokį minėjimą į visos Bažnyčios kalendorių jam pasiūlė Sardinijos salos Sassari kunigų seminarijos auklėtiniai. Išgirdęs seminaristų siūlymą, ilgai negalvodamas popiežius jam pritarė ir 1927 m. spalį pirmą kartą visoje Bažnyčioje buvo minima „Pasaulinė misijų diena tikėjimui skelbti“. Tad šiemetinė Pasaulinė misijų diena bus jau 94-oji nuo šio kasmetinio minėjimo įvedimo.
Kiek anksčiau prieš Pasaulinės misijų dienos įvedimą – jau 1919 m. lapkričio 30 d. – buvo paskelbtas svarbus programinis dokumentas – popiežiaus Benedikto XV apaštališkais laiškas „Maximum illud“, kurio šimtosios metinės buvo minimos pernai ir ta proga visas spalis buvo minimas kaip ypatingasis misijų mėnuo.
Kaip kasmet, per Sekmines (šiemet – gegužės 31-ąją) buvo paskelbta popiežiaus Pranciškaus žinia Pasaulinės misijų dienos proga. Ji pavadinta pranašo Izaijo žodžiais: „Štai aš, siųsk mane“ (Iz 6, 8). Popiežius Pranciškus savo žinioje pirmiausiai padėkojo visiems Bažnyčios nariams už įvairias iniciatyvas ir maldą, kurias pasitelkus prieš metus spalį buvo švenčiamas ypatingasis misijų mėnuo.
Šiemet, Misijų dieną minint per pandemiją, popiežius prašo atsiminti visiems tikintiesiems skirtą raginimą išeiti iš savęs, dalytis su kitu žmogumi ir ypač su kenčiančiu artimu viskuo, kuo patys esame Dievo apdovanoti. Popiežius pabrėžia, kad „išeinanti Bažnyčia“ – tai ne programos pavadinimas, ne užmojis, kurį galime įvykdyti savo jėgomis ir valios pastangomis, bet mūsų dalyvavimas Kristaus misijoje. Kiekvieno iš mūsų asmeninio pašaukimo šaltinis yra tiesa, jog esame Dievo vaikai, jo šeima, broliai ir seserys. (JM / Vatican News)
