Spalio 9 d. sukanka 15 metų, kai buvo konsekruota Mažeikių šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia. Tai antrieji katalikų maldos namai Mažeikių mieste.
Priešistorė
Apie katalikų bažnyčią Mažeikiuose pradėta galvoti dar XIX a. pabaigoje. 1901 m. įkurtas bažnyčios statymo komitetas. Kadangi vietos valdžia leidimo statyti bažnyčią nedavė, aktyvistai nusprendė pastatyti paprastą namą.
1904 m. spalį vidaus reikalų ministras leido Muravjovo kaime, privačiame name, įrengti katalikų koplyčią. Į Mažeikius 1905 m. balandžio 25 d. paskiriamas kunigas Pranciškus Meškauskas. Šiame formaliai privačiame name pradedamos aukoti šv. Mišios.
1905 m. balandžio 29 d. koplyčia buvo pašventinta ir dedikuota Pranciškaus Asyžiečio garbei, o 1906 m. perstatyta: pailginta, iš šonų prijungtos dar dvi patalpos, bokštelis. Ši nauja bažnyčia 1906 m. spalio 8 d. iškilmingai pašventinta. Tais pačiais metais buvo pastatyta 10 sieksnių ilgio ir 5 sieksnių pločio klebonija, o 1907 m. – špitolė. Joje du kambariai buvo skirti mokyklai, kurią įkūrė „Saulės“ draugija.
Mažeikių parapijos didieji atlaidai buvo paskelbti šv. Pranciškaus Asyžiečio – pagal bažnyčios titulą. Atskiru popiežiaus raštu leista sekmadieniais po rugpjūčio 2 dienos švęsti Porciunkulės atlaidus.
1905 m. gegužės 1 d. padarytas pirmas įrašas parapijos metrikų knygoje – pakrikštytas Jonas Bernotas. Tais pačiais metais mirę parapijiečiai pradėti laidoti naujose kapinėse ant Ventos kranto. Prieš tai mirusieji buvo laidojami antroje kelio pusėje buvusiuose mažuose, vadinamuosiuose Skurvydo kapeliuose (dabar čia miesto stadionas ir tvenkiniai).
Didesnės bažnyčios poreikis
Senoji šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia nebegalėjo sutalpinti visų tikinčiųjų, kadangi miestas sparčiai plėtėsi, todėl nuspręsta statyti naują bažnyčią, kuriai sklypas buvo paskirtas Birutės gatvėje. Tačiau parapijiečiai su tokiu sprendimu nenorėjo sutikti. Vieni norėjo naujuosius maldos namus statyti senosios bažnyčios vietoje, o kiti – kitoje geležinkelio pusėje – senamiestyje. Naujos bažnyčios statybai ypač priešinosi prekybininkai, kurie turėjo savo parduotuves Bažnyčios gatvėje ir agitavo prie jų prisijungti vietinius gyventojus. Ginčai užsitęsė keletą metų.
Tik 1926 m. Birutės gatvėje, bažnyčiai skirtame sklype, buvo pastatytas cementinis kryžius, kuris žymėjo būsimos bažnyčios šventoriaus vietą, tačiau paskirta vieta netenkino gyventojų, buvo prašoma statybos vietą pakeisti. Pagrindinis tokių permainų motyvas – Birutės gatvė nebuvo išgrįsta, o J. Basanavičiaus gatve į bažnyčia būtų patogu ateiti. 1927 m. kovo mėn. naujai paskirtas klebonas A. Strazdas išjudino statybas, išsprendė visus nesutarimus, nuramino susipriešinusius parapijiečius. 1929 m. apsispręsta bažnyčią J. Basanavičiaus gatvėje statyti jau nebe švento Pranciškaus garbei, o pašvęsti Švč. Jėzaus Širdžiai.
1929 m. kun. N. Petkus pašventino bažnyčios kertinį akmenį. Į naujai pasirinktą sklypą Urvikių, Reivyčių ir Naikių k. gyventojai vežė akmenis, žvyrą, medieną. Buvo išlieti pamatai ir pasamdyti meistrai, bet A. Strazdo rūpesčiu parengtas būsimos bažnyčios projektas nepatiko vyskupijos kurijai 
ir bažnyčios statybos komitetui. Naujai paskirtas kun. S. Budvytis pasikvietė architektą V. Landsbergį-Žemkalnį bažnyčios projektui perdaryti. Pagal naują projektą buvo pertvarkyti jau išlieti pamatai, sienos mūrijamos iš raudonų plytų.
1930 m. pradėta statyti dabartinė senamiesčio bažnyčia. Pagrindiniai statybos darbai buvo atliekami iki 1936 m. Tų metų rugpjūtį bažnyčią Švč. Jėzaus Širdies garbei konsekravo Telšių vyskupas Justinas Staugaitis.
Senoji bažnyčia nugriauta
Nuo 1951 m. senojoje šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje šv. Mišios nebuvo aukojamos. 1959 m. birželio mėn., po vyskupo P. Maželio apsilankymo, ši bažnyčia vėl trumpam atvėrė duris, tačiau sovietų valdžiai nepatiko dviejų bažnyčių funkcionavimas, todėl 1960 m. Vykdomasis komitetas perėmė senosios bažnyčios patalpas ir jas pavertė sandėliu. Keletą metų tame pastate buvo baldų parduotuvė, o 1984 metais pastatas nugriautas.
Dabar senosios šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios vietą ženklina pastatyta ir 1992 m. birželio 6 d. pašventinta atminimo koplyčia.
Suremontuota Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
Per II pasaulinį karą Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies (tuomet naujoji) bažnyčia, kaip ir senoji, buvo apdraskyta ir apšaudyta, du sviediniai kliudė jos bokštą, buvo nudraskytas stogas, išmušti langai, išplėštos durys, sujauktas vidus, sulaužytas ar išnešiotas visas inventorius. Pokariu sovietinė armija bažnyčioje buvo įrengusi radijo stotį, o jos bokšte iškėlusi radijo antenas. Frontui nutolus, kun.V. Rašimas grįžo į kleboniją ir viename kambaryje įrengė koplyčią. Netrukus bažnyčia buvo suremontuota ir 1948 m. gegužę joje vėl vyko pamaldos. Maršalka I. Ruginis atgabeno iš Dargių k. žmonių paaukotą bažnyčiai varpą.
1938 m. gegužės 1 d. pašventintas šv. Antano altorius, kurio paveikslą nutapė dailininkas R. Kalpokas. Šis dailininkas bažnyčią dar dekoravo 1943 m. Po II pasaulinio karo baigus bažnyčios atstatymo darbus, sumanyta pakeisti Didįjį altorių. Iki tol buvęs Nukryžiuotojo Kristaus ir po jo kojomis suklupusios Švč. Marijos Magdalenos altorius daug kam nepatiko.
1958 m. pagal A. Vilimo projektą Didžiajame altoriuje pastatyta 3,4 m aukščio Švč. Jėzaus Širdies statula (aut. K. Švažas). Altorių statė meistras J. Ruginis. Iš pradžių statula buvo balta, vėliau ją nudažė. Bažnyčios šone buvo suprojektuotas kuklus altorėlis su atnaujinta Kryžiaus kančia ir šv. Magdalena.
Bažnyčios bokšto kryžių apie 1934–1935 m. padarė šaltkalvis Švarcas. Į LR kultūros vertybių registrą įrašyta bažnyčioje esanti skulptūra „Pieta“.
Naujoji šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia
1992 m. gruodžio mėn. susibūrė iniciatyvinė grupė, siekusi pastatyti mieste antrąją katalikų bažnyčią ir atkurti parapiją naujoje miesto dalyje. 1993 m. ši grupė rajono Savivaldybei pateikė prašymą skirti Mažeikių naujamiestyje sklypą antrosios katalikų bažnyčios statybai. Po prašymu buvo 32 lapai tikinčiųjų parašų. Tais pačiais metais sudaryta komisija naujų maldos namų vietai parinkti. Bažnyčios statybai buvo pasiūlyti keturi sklypai. Dėl pasirinkto dabartinio bažnyčios sklypo kilo nemažai ginčų, manyta, kad šis sklypas visiškai netinka bažnyčios statybai.
1995 m. balandžio 4 d. Mažeikių muziejuje įvyko projektų konkursas. Iš trijų pateiktų projektų geriausiu pripažintas architektų R. Kazlausko ir H. Štaudės projektas: trikampio formos pastatas su 25 m aukščio bokštu.
1994 m. birželio mėn. būsimosios bažnyčios vietoje pašventintas kryžius. 1996 m. gegužę naujosios bažnyčios statybos teritorijoje, virš iškilusių būsimojo centrinio altoriaus pamatų, tuometinis Telšių vyskupas Antanas Vaičius aukojo pirmąsias šv. Mišias. Tą pačią dieną pašventintas ir kertinis akmuo.
Bažnyčios statyba rūpinosi tuometinis Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonas kan. Juozas Vaičius, vėliau – klebonas kan. Zenonas Degutis.
Pastarojo iniciatyva aukotos šv. Mišios ir surengtas poezijos renginys dar nepastatytoje bažnyčioje, vėliau neįrengtoje jau švęstos ir šv. Kalėdos.
Sumontuoti keturi varpai
2005 m. rugsėjo 8 d. Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ pašventino keturis iš Vokietijos Ense-Bremeno parapijos atvežtus varpus, kurie vėliau buvo iškelti Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios bokšte. Pirmą kartą Mažeikiuose šie varpai nuskambėjo 2005 m. spalio 9-ąją – naujosios bažnyčios konsekravimo dieną. Šių varpų skyrimu Mažeikių naujajai bažnyčiai rūpinosi Telšių vyskupijos garbės kanauninkas Vokietijoje Gerhardas Langė. Visi keturi varpai išlieti 1947 metais, o prieš atvežant į Lietuvą jie buvo restauruoti.
Didžiausio varpo svoris apie tris tonas, mažiausiojo – apie toną. Iš pradžių jie kabojo Ense-Bremeno parapijos bažnyčioje ir pakeisti bronziniais. Ant mažiausiojo varpo užrašytas pavadinimas „St. Josef vocor“ („Šv. Juozapas kviečia“) bei šūkis „Tuere vici familias“ („Stiprink šeimų vienybę“). Kito, kiek didesnio varpo pavadinimas – „Maria Vocor“ („Marija kviečia“) ir užrašas „Interpeelle pro page St. M.“, kviečianti užtarti jo parapiją. Ant trečiojo varpo užrašyta „Dive Lamberte voco. Populo Bremensi succurre“ („Šv. Lamberto užtarimu prašome palaikyti Bremeno miesto žmones“). Pats didžiausias varpas – „Salvator vocor“ („Išganytojas šauklys“), su užrašu „Voco vos ad sacra“ („Šaukiu jus į šventumą“). Visi varpai yra elektromechaniniai ir skambina pagal nustatytą programą.
Bažnyčios bokšte varpų pakabinimo konstrukcijas sumontavo AB „Mažeikių nafta“ specialistai. Varpų kėlimo ir montavimo darbams vadovavo iš Vokietijos atvykęs varpų specialistas Hoigenas.
Bažnyčios konsekravimas
2005 m. spalio 9 d., sekmadienį, Mažeikiuose įvyko naujosios miesto Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios konsekravimas. Iškilmėse dalyvavo vyskupai, kunigai, valdžios atstovai, bažnyčios statytojai, rėmėjai, svečiai ir minia maldininkų.
Didingai aidint bažnyčios varpams, iškilminga procesija, lydima „Draugystės“ choro atliekamos giesmės, su Telšių vyskupu Jonu Boruta SJ, patraukė nuo Kultūros centro prie išpuoštų naujosios bažnyčios durų, kur į susirinkusiuosius kreipėsi Ganytojas, linkėdamas, kad naujoji bažnyčia tikintiesiems taptų dvasine šventove.
Tuometinis Mažeikių rajono savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis, prieš įteikdamas simbolinį šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios raktą tuometiniam jos šeimininkui, klebonui, Mažeikių dekanui kan. Z.Degučiui, sakė, kad ši didinga diena liks daugelio atmintyje visam gyvenimui. Meras palinkėjo susirinkusiesiems minčių ir darbų vienybės pergalės ir pažymėjo, kad unikali galimybė pakilti virš kasdienybės ir dalyvauti naujos bažnyčios atidarymo iškilmėse pasitaiko kartą per 100 metų. „Padarykime viską, kas nuo mūsų priklauso, kad būtume drauge su visais“, – tąkart sakė V. Džiugelis.
Kan. Z. Degučio įžengti į naująją bažnyčią pakviestus tikinčiuosius bažnyčioje pasitiko iškilminga vargonų, kuriais grojo juos montavęs Dainius Sverdiolas, muzika.
Vyskupas J. Boruta SJ, pakvietę tylios maldos, vėliau pašventino bažnyčią, jos altorių, kryžių ir palaimino susirinkusiuosius.
Po šv. Mišių bažnyčioje įvyko sakralinės muzikos koncertas. Jame, be operos dainininkų – Juditos Leitaitės, Irenos Milkevičiūtės, Deivido Staponkaus, Ievos Prudnikovaitės, dainavo ir Mažeikių rajono savivaldybės Kultūros centro mišrus choras „Draugystė“, vadovaujamas Ričardo Grušo, grojo Muzikos mokyklos pučiamųjų orkestras, vad. Vidmantas Alčauskio.
Prie bažnyčios šv. Pranciškaus Asyžiečio aikštėje, verslininkai, vienaip ar kitaip prisidėję prie bažnyčios statybos, pasodino ąžuoliukus.
Vakare vyko koncertas jaunimui.
Dvasininkai
Pirmuoju Mažeikių šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonu Telšių vyskupas paskyrė kan. Z. Degutį, vėliau – dabartinį kleboną kun. Gintarą Lengviną. Vikarais šioje parapijoje tarnavo kunigai Vytautas Tamašauskas, Kęstutis Balčiūnas, Kazys Žutautas, Tomas Jonušas, Mindaugas Stonys, Pranas Bartasūnas, Sigitas Valauskis, Klemensas Jaraminas, Paulius Jaraminas, o šiuo metu – Antanas Mačius ir Darius Vazinskas.
Budas.lt archyvo nuotraukos.
Daugiau nuotraukų – facebook „Budas.lt/Būdas“.
