„Misijų mėnuo – tai atnaujintas raginimas įsiklausyti į Dievo kvietimą, vargšų balsą ir žemės šauksmą. Tas „štai aš“ tai atsakymas, gimstantis iš klausymosi“. Taip kardinolas Luis Antonio Tagle komentuoja šių metų Pasaulinės misijų dienos temą, kuriai skiria savo pamąstymus apie misiją ad gentes.
Gimusį Maniloje 1957 m., nuo 2015 m. ėjusį Caritas Internationalis prezidento pareigas, kardinolą Tagle popiežius Pranciškus 2019 m. paskyrė Tautų evangelizavimo kongregacijos prefektu. Jis dalijasi mintimis apie misijų prasmę pandemijos kontekste.
Pandemija – tai visuotinė krizė, paliečianti visą žmoniją, atnešanti kančias, aukas, baimes. Nelauktas reiškinys, kuris suvienija žmones ir šalis silpnume. Ypač kenčia šalys, pažymėtos skurdo. Bažnyčiai tai vienybės, bendruomeniško solidarumo pamoka, raginanti atsiliepti į kitų poreikius, sako kardinolas. „Romoje matau žmones, kurie susirgo, neteko artimųjų ar prarado darbą ir kasdien ateina į Caritas. Ta pati vargšų rauda mane pasiekia iš Filipinų. Jei atveriame širdis, nebegalime likti abejingi kituose žemynuose vykstančiai kančiai. Ypatingas fondas COVIDo pasekmėms, darbo grupė pokarantininei situacijai spręsti – tai Šventojo Tėvo siunčiami ženklai, kuriant bendrystę su vietinėmis Bažnyčiomis“, – kalbėjo kardinolas, pabrėždamas, kad reikia ištiesti ranką kiekvienai moteriai ir vyrui, nepaisant kokiam tikėjimui priklausytų, visiems žmonėms, paliestiems ligos ir kenčiantiems nuo jos netiesioginių ekonominių ar socialinių pasekmių. Prefektas pažymi, kad misionierių pasakojimai, atskriejantys iš viso pasaulio, liudija „išeinančios“ Bažnyčios veidą – kad „visi esame vienoje valtyje“. Tai kvietimas kiekvienam, save vadinančiam krikščionimi išeiti iš savęs, iš savo komforto zonos, pasitikti kitų, liudijant Kristaus meilę, dėl kurios visi tampame broliai.
Popiežiaus įsteigtas fondas, skirtas paremti misijų šalių Bažnyčias, patikėtas Popiežiškosioms misijų draugijoms. Jas pasiekia daugybė pagalbos prašymų iš įvairių Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos vyskupijų. Daugelis bendruomenių turėjo sustabdyti pastoracinę, švietimo, karitatyvinę veiklą, tad fondas stengiasi visiems padėti. Fondas sulaukia daug skambučių iš žmonių, kurie nori paremti jo veiklą – tai svarbus aspektas, kad „meilė gimdo meilę“.
Tautų evangelizavimo kongregacijos prefektas kalba apie misijų idėją, kuri istorijos eigoje keitėsi. Krikščioniškoji Europa siuntė kunigus ir vienuolius, po to ir pasauliečius, nešti Evangeliją į pasaulį, juos lydėjo malda bei rėmė pinigais. Vatikano II Susirinkimas padėjo mums suprasti, kad kiekvienas pakrikštytasis kviečiamas liudyti Jėzaus žinią – visi esame misionieriai, nes gauname „Gerąją naujieną“ ir atsakomybę pagal ją gyventi bei liudyti kasdieniu gyvenimu.
Krikščionybės aušroje Jėzaus žinia iš Palestinos pasklinda po visa planetą. Misija nuolat kinta, jau kurį laiką matome, kad į Europą atvyksta kunigai ir vienuoliai iš Afrikos, Azijos. Šis keitimasis praturtina, nebėra tų, kurie „siunčia“ ir „gauna“. Žodis „misija“ turi eiti greta „evangelizacijos“. Šia prasme suprantame, kad kiekvienas tikintis žmogus gali kažką dovanoti – savo meilę, žmogiškumą. Meilė, kurios moko Jėzus, yra visų ir visiems, sako kardinolas.
Dabar išgyvename koronaviruso pandemiją, tačiau negalime pamiršti karų, bado, neteisingumo, kurie niekur neišnyko. Reikia „globalaus žmogiškumo“, kurį lydėtų solidarumas, neturintis sienų. Misijų mėnuo mus kviečia įsiklausyti, išgirsti Dievo ir vargšų balsą, istorijas, poreikius, sako kardinolas Tagle.
Prieš daugiau nei trisdešimt metų, prasidėjus globalizacijai, įsivaizdavome, kad nuotoliai sumažėjo, sienos išnyko. Tačiau užkardų neliko tik turtingiesiems, stipriosioms šalims, o sienos tebestovi priešais vargšus ir migrantus. Sienos ir užkardos tebestovi širdyse. Reikia atverti širdis artimui, reikia „daugiapolio“ valdymo, kad globalizacija būtų privalumas kiekvienam žmogui. Ir tame slypi misijos prasmė, apibendrina Tautų evangelizavimo prefektas kardinolas Tagle.
