„Palaimintasis moko niekuomet nesusitaikyti su blogiu, stengtis atsiliepti į visų poreikius“, – sakė beatifikacijos homilijoje kardinolas M. Zuppi.
Beatifikacijos apeigos vyko po atviru dangumi, pagrindinėje Bolonijos miesto aikštėje priešais Šv. Petronijaus baziliką. Arkivyskupijos generalinis vikaras, atsakingas už sinodiškumą, papasakojo apie kun. O. Marella gyvenimo šventumą, o generalinis vikaras, atskingas už administraciją, kreipėsi su formaliu vyskupijos prašymu į popiežių, kad garbingasis Dievo tarnas Olinto Marella būtų įrašytas į Bažnyčios palaimintųjų sąrašą. Tuomet kardinolas Zuppi, Bolonijos arkivyskupas, popiežiaus deleguotas beatifikacijos pareigoms, perskaitė popiežiaus Pranciškaus Apaštališkąjį laišką, kuriuo skelbiama, kad kun. O. Marella nuo dabar vadinamas palaimintuoju ir minimas liturgijoje rugsėjo 6-ąją, savo mirties dieną. Perskaičius popiežiaus laišką, ant Šv. Petronijaus katedros fasado atidengta didžiulė palaimintojo nuotrauka, o prie altoriaus – ikona.
Tuo metu Romoje popiežius per vidudienio maldą pranešė apie Bolonijoje vyksiančias beatifikacijos apeigas, pasidžiaugė, kad kun. O. Marella buvo ganytojas pagal Kristaus širdį, vargstančiųjų tėvas ir silpnųjų gynėjas. Jo žavus liudijimas tebūna pavyzdžiu dvasininkams, pašauktiems būti nuolankiais ir drąsiais Dievo tautos tarnais, sakė popiežius Pranciškus, paprašęs dalyvavusius maldos sustikime Romoje plojimais pasveikinti naują palaimintąjį.
„Kun. O. Marella buvo prisirišęs prie vargstančiųjų, padėjo daugeliui jaunuolių pakilti iš skurdo ir alkio vergijų, kurios yra karo pandemijos seserys. Neįmanoma ir netgi neverta jas vieną nuo kitos atskirti“, – sakė kardinolas Zuppi. Pasak jo, palaimintasis siekė, kad niekas neliktų pasmerktas apleidimo ir beviltiškumo pragarui, todėl daugeliui vargdienių padovanojo ne tik pastogę, bet ir šeimą ir ateitį. Šie vargdieniai yra mūsų, o palaimintasis tėviškai kviečia rūpintis jų gerove. Dabar, kai stengiamės įveikti pandemijos keliamus iššūkius ir jos sukeliamus fizinius ir psichinius kentėjimus, kun. O. Marella moko niekuomet nesusitaikyti su blogiu, stengtis atsiliepti į visų poreikius“, – sakė beatifikacijos homilijoje kardinolas Zuppi.
Po beatifikacijos Mišių jų dalyviai galėjo pagerbti palaimintojo kun. O. Marella relikviją – lininę nosinę, kuria palaimintasis 1904 metais nusišluostė rankas po kunigystės šventimų. Relikvija bus saugoma Bolonijos Šv. Petro katedroje.
Olinto Marella gimė 1882 metais Pelestrinoje, saloje netoli Venecijos ir Kiodžos Italijos šiaurės rytuose. Būsimo popiežiaus ir šventojo Jono XXIII klasės draugas buvo įšventintas Kiodžos vyskupijos kunigu, kurį laiką dėstė diecezinėje kunigų seminarijoje. Matydamas daugelio salos gyventojų atsilikimą ir skurdą, su broliu inžinieriumi atsidėjo kovai su analfabetizmu ir socialine atskirtimi, tačiau kai kurie dvasininkai įtariai vertino jo socialinius darbus, jį apkaltino maištavimu: „O. Marella pernelyg evangeliškas, nelabai kanoniškas“. Priešai jį apskundė Bažnytiniam teismui Romoje, 1909 metais iš jo atimta teisė kunigauti, popiežius Pijus X kun. O. Marella suspendavo.
Nebegalėdamas kunigauti, O. Marella tęsė pedagogo darbą, kaip mokytojas apkeliavo daug Italijos vietovių. Daugelis žavėjosi jo toliaregiškomis pedagoginėmis iniciatyvomis. O vienas iš jo buvusių mokinių, žinomas italų žurnalistas Indro Montanelli, kuris, būdamas ateistas, kartą pareiškė, jog ir jam „aišku kad O. Marella yra šventasis, bet Bažnyčia to nesugeba pamatyti“.
1924 metais įsikūręs Bolonijoje, kun. Olinto rado užtarėjų vietos Bažnyčioje, po šešiolikos suspendavimo metų kardinolas Giovanni Battista Nasalli Rocca di Cornelliano, Bolonijos arkivyskupas, jį priėmė į savo dieceziją. Nuo tada kun. Olinto galėjo ramiau atsidėti socialiniams artimo meilės darbams, kurių bene žinomiausias Italijoje – 1948 metais įkurtas „Vaikų miestas“ apleistiems našlaičiams ir gatvės vaikams, kurių gerovei jis paskyrė visą likusį gyvenimą. (SAK / Vatican News)
