10 Dievo įsakymų mus kviečia autentiškesniam gyvenimui, mylėti kitus, nepasiduoti apkalbinėjimo pagundai, rašo kunigas Fortunato Di Noto.
„Manęs nebebus, kai gausite šį laišką. Nebegaliu pakelti tų apkalbų, esu labai silpna ir tie žodžiai mane sutriuškino: geriau ištirpti ore, nei gyventi gyvenimą, kurio prasmę sunaikina kiti, nusistatę prieš tave. Tai ne patyčios, tačiau tai naikinanti apkalbų galia. Aš skrisiu, tačiau bent jau būsiu laisva. Neteiskite manęs, mylėkite mane ir tiek.“
Praėjo daugiau nei 25 metai nuo tada, kai kunigas Fortunato Di Noto gavo šį laišką, parašytą vienos šešiolikmetės, prieš jai „išskrendant“. Daug žmonių, jaunų ir vyresnių, nusižudo dėl daugybės priežasčių, ir jų būtų galima išvengti, jei jie laiku rastų pagalbą ir būtų išklausyti. Tačiau kunigas šįkart nori atkreipti dėmesį ne į savižudybes, o į apkalbas, kurios griauna, išsekina, demoniškai sunaikina, kai blogis neša blogį. Ir tas, kuris silpnesnis, jautresnis, nebemato kitos išeities, tik nustoti gyventi, kad nutrauktų apkalbų, šmeižto bangą.
Mes negalime užsidaryti bergždžiuose plepaluose, apkalbose, tai yra raupsai, kurie sklinda ir užkrečia kitus – tiek asmenis, tiek bendruomenes.
Apie apkalbinėjimą ne kartą kalbėjo ne tik popiežius Pranciškus, bet ir Benediktas XVI. „Žmogus gali pasirinkti patogų gyvenimą ir vengti bet kokių pastangų, sunkumų. Gali nusileisti žemyn, nugrimzti į melo ir nesąžiningumo liūną, tačiau Jėzus eina pirma mūsų, veda mus aukštyn, į tiesos gyvenimą, link drąsos, kuri neleidžia dominuojančioms nuomonėms, apkalboms mūsų įbauginti“. (2010 m. kovo 29 d.) Dievas mums suteikia drąsos prieš apkalbinėjimą.
Kas yra apkalbos? Tai mirtinas užkratas.
Popiežius Pranciškus ne kartą pabrėžė apkalbinėjimo pavojingumą, apibūdindamas jį kaip marą – „apkalbos yra maras, baisesnis už COVIDą“, – sakė popiežius 2020 m. rugsėjo 6 d. Anksčiau jis yra sakęs, kad kas sėja apkalbas, griauna Bažnyčią, bendruomenę ir gyvenimą. Tai užnuodija, apkalbinėtojai yra kaip teroristai – sugriauna ir ramūs pasišalina. Apkalbos turi tokią naikinančią galią, kaip atominė bomba. Kalbėti blogai apie kitus atrodo saldu, mums patinka. Tai nėra nauja, jau nuo Jėzaus laikų tas buvo paplitę, sakė popiežius (2019 m. kovo 3 d.)
Jos suskaldo žmones ir kenkia, tas pats galioja ir žiniasklaidai.
Tad kaip jų išvengti? Nuo jų pabėgti?
Negalima ginčytis. Kelias – tylėti; kai supranti kad nėra žodžių kalbėti ir paaiškinti – tyli. Tyla iškalbingesnė nei žodžiai. Popiežius Pranciškus sako, kad neįmanoma diskutuoti su tais žmonėmis kurie tiki idėjomis, velnio pasėtomis jų širdyse. Tad reikia tylėti, kaip Jėzus tylėjo. Sukrečia, kai skaitome Evangelijoje, kad visų kaltinimų akivaizdoje Jėzus tylėjo. Nesiteisino, bet tylėjo. Tylėjo ir kančioje, tai buvo teisiojo kančia prieš jų atkaklumą. Taip ir mažų kasdienių atkaklumų akistatoje, kai jauti, kad tvyro apkalbos, kad sakomi dalykai už nugaros – tylėk, sakė popiežius Pranciškus (2020 m. kovo 27).
Tai žudikiškas elgesys, kuris žudo žmones, jų reputaciją. Apkalbos santykį paverčia dykyne ir sunaikina. Kaip ištrūkti iš apkalbų? Kelias ilgas ir sudėtingas, bet įmanomas. Popiežius Pranciškus sako, kad yra du būdai, vienas – melstis, kitas – įsikąsti liežuvį, stipriai, kad ištintų ir nebegalėtum kalbėti. (2019 m. kovo 9).
Dešimt Dievo įsakymų mus kviečia autentiškiau gyventi, mylėti kitus. Tai kelias, apsaugantis nuo pasidavimo apkalbų pagundai, nuo nevaisingo ir banalaus gyvenimo. Bendruomenes jie ragina atsiversti – mylėkite savo priešus ir melskitės už juos, būkite tobuli vienybėje, ne pasidalijimuose.
Popiežius Pranciškus kaip pavyzdį pateikia Mariją, autentiškų santykių moterį, tą, kuri savyje nešiojo Tiesą. Ji mus duoda pavyzdį, į kurį žvelgdami galime tapti džiaugsmo žmonėmis, sugebančiais mylėti vargšus, padėti silpniems, toli nuo apkalbų, iniciatyviai užkertančiais kelią piktnaudžiavimui valdžia. (2020 m. birželio 1).
Galbūt jei tos pradžioje minėtos nelamingos merginos bendramoksliai būtų pažinoję ką nors, kas juos būtų išmokęs gerbti kitą, o ne apkalbinėti, būtume laimėję jos ir kitų žmonių, kurie nebeatlaikė, gyvybes. (DŽ / Aleteia)
