Nuo architektės iki trapistų vienuolės. Skamba tarsi romano pavadinimas. Tačiau tai tikra 33-ejų metų sesers Marijos Chiaros Pieri istorija. Prieš karantiną ji davė iškilmingus trapistės įžadus Valserenos cistersų vienuolyne, Pizos provincijoje. Sesuo Marija Chiara savo pašaukimo nuotykiu pasidalijo su italų dienraščio „Avvenire“ skaitytojais.
Iškilmingoje liturgijoje Valserenos cistersų vienuolyne dalyvavo trisdešimt vienuolių (dauguma jaunų), Marijos Chiaros tėvai ir sesuo, didžiulis būrys Piantos parapijos parapijiečių iš Forli, gimtojo Marijos Chiaros miesto, kuriuos atvežė kunigas Felice Brognoli, bei virš septyniasdešimt buvusių bendramokslių iš Milano politechnikumo, kurį Chiara baigė 2009 m. Baigusi architektūros mokslus ji įsidarbino vienoje Varezės studijoje Lombardijoje, kur jai buvo paskirtas projektas, susijęs su būtent Valserenos vienuolynu. Marija Chiara pasakoja, kad studijos vadovas paprašė jos susitikti su viena iš Sirijos atvykusia vienuole, nes ten seserys norėjo pradėti statyti vienuolyną.
Tąsyk, bevartydama svečių namų knygas, ji rado knygelę apie pal. Marijos Gabrielos iš Vitorkiano gyvenimą, kurią perskaitė vienu ypu. Marija Chiara pasakoja pagalvojusi, koks keistas būdas dovanoti gyvenimą, taip paprastai, bet iki galo. Po kelių mėnesių ji grįžo vienos draugės, pažinojusios vienuoles, kvietimu. Bežiūrint į besimeldžiančią bendruomenę, ją apėmė jausmas, kad tai gyvenimas, kurį gyveni, kai į tave žvelgia Kažkas, kas tave myli, ir kad savo gyvenimu trokšti Jam patikti. Marija Chiara ne iš karto pagalvojo, jog nori tapti vienuole, tačiau tą akimirką prasidėjo jos kelias, kuris vėliau atvedė ją iki klauzūros. „Kas tuo metu mane labiausiai palietė – tai stiprus santykis su Kristumi, galimybė visuomet likti Jo draugijoje ir visuomet pas Jį grįžti“, – prisimena Marija Chiara. 2014 m. ji įstojo į vienuolyną ir ėmė rengtis įžadams.
Marija Chiara užaugo tikinčioje šeimoje, dalyvavo Piantos parapijos gyvenime, buvo skaute. Pasak jos, esminiai dalykai pasirenkant buvo studijos, tikėjimu persmelktos draugystės, susitikimas su Bendrystės ir Išlaisvinimo judėjimu, tikėjimo liudijimai, atskleidžiantys Dievui dovanoto gyvenimo grožį. Tikrasis sprendimas buvo ne tapti vienuole, o pasitikėti Dievu, kuris siūlė širdžiai gilesnę meilės formą. Marija Chiara nutarė priimti Dievo rodomą vienuolystės kelią kaip galimybę būti su visais ir dėl visų.
Ką trapistė patartų jaunuoliams, ieškantiems savo pašaukimo? „Būkite atviri viskam, nenutildykite savo širdies troškimų. Nebijokite surizikuoti atsiliepti iš visos širdies, visam laikui. Dievas nori padovanoti jums daug daugiau, nei įsivaizduojate. Atsiverkite meilei, kuri apima pasiaukojimą, savęs dovanojimą. Tai būtina, nes kas vengia tai daryti, tas iš tiesų nemyli“. (DŽ / Vatican News)
