Sekmadienį Bažnyčios liturginiame kalendoriuje buvo minima šventoji Kryžiaus Teresė Benedikta – Edita Stein. Šią dieną sukako 78 metai nuo jos kankinystės 1942 m. rugpjūčio 9-ąją. Metinės buvo pažymėtos Mišiomis Osvencimo basųjų karmeličių vienuolyne, už kelių šimtų metrų nuo Aušvico lagerio dujų kameros, kurioje Edita Stein buvo nužudyta, ir nuo krematoriumo, kuriame buvo sudegintas jos kūnas.
Mišias aukojo Osvencimo mieste gimęs Lenkijos vyskupas Roman Pindel. Homilijoje jis komentavo sekmadienio antrajame skaitinyje skambėjusius apaštalo šv. Pauliaus laiško romiečiams žodžius apie krikščionių ir žydų bendrumą, apie apaštalo liūdesį, kad ne visi jo tautiečiai priėmė Jėzų kaip Mesiją. „Sakau tiesą Kristuje, nemeluoju, – tai liudija ir mano sąžinė Šventojoje Dvasioje, kad labai liūdžiu ir nuolat širdį man skauda. Man mieliau būtų pačiam būti prakeiktam ir atskirtam nuo Kristaus vietoj savo brolių, tautiečių pagal kūną. Jie yra izraelitai, turintys įvaikystę, garbę, sandoras, įstatymų leidybą, Dievo garbinimą ir pažadus; jiems priklauso protėviai, ir iš jų kūno atžvilgiu yra kilęs Kristus – visiems viešpataujantis Dievas, šlovingas per amžius“ (Rom 9, 1–5).
Pasak Mišias Osvencimo karmeličių vienuolyne sekmadienį aukojusio vyskupo, skirtingai nuo Pauliaus, kuris iškart po susitikimo su Viešpačiu prie Damasko pradėjo skelbti, kad Jėzus yra Mesijas, Edita Stein nesiėmė misionierės veiklos. Ji taip pat nepuolė rašyti savo atsivertimą į krikščionybę paaiškinančio traktato, tačiau savo gyvenimu ir studijomis, savo gilinimusi į Kryžiaus slėpinį ir ypač kankinyste jį davė neprilygstamos vertės liudijimą.
Edita gimė 1891 m. spalio 12 d. turtingoje žydų šeimoje Žemutinės Silezijos Breslau mieste, dabartiniame Lenkijos Vroclave, turtingų žydų šeimoje. Jos tėvas Siegfriedas Steinas buvo mediena prekiavusios bendrovės savininkas; motina Augusta tvarkė namų ūkį. Būdama 14 metų Edita pasiskelbė esanti ateistė. Vroclavo universitete ji studijavo vokiečių filologiją ir istoriją, vėliau Getingene tapo Edmundo Husserlio doktorante ir jo asistente. Susipažinusi su Maxu Scheleriu ji susidomėjo katalikybe. Dar labiau prie krikščionybės ją priartino ispanės mistikės šv. Teresės Avilietės tekstai. 1922 m. sausio 1 d. Edita priėmė Krikšto sakramentą. Dar po vienuolikos metų jį tapo karmelite ir pasirinko naują Kryžiaus Teresės Benediktos vardą.
Nacistinėje Vokietijoje didėjant žydų persekiojimams, 1938 m. pabaigoje ji ir jos sesuo Rosa, kuri irgi pasikrikštijo ir tapo karmelite, buvo perkeltos į Olandijos Echto vienuolyną. Tačiau nuošalaus vienuolyno sienos jų neapsaugojo. Abi seserys buvo nacių suimtos 1942 m. rugpjūčio 2 d. Tą akimirką Edita tarė seseriai Rosai: „Einame kentėti su savo tauta“. Abi jos buvo atgabentos į Aušvico lagerį rugpjūčio 9-ąją ir tą pačią dieną nužudytos dujų kameroje.
Jonas Paulius II 1987 m. paskelbė Editą Stein palaimintąja, 1998 m. – šventąja.1999 m. jai taip pat suteiktas Europos globėjos titulas. (JM / Vatican News)
