Sekmadienį, rugpjūčio 2-ąją, Ispanijos Gvadalupės Marijos šventovėje prasidėjo šventieji metai. Ispanijos Gvadalupė – to paties pavadinimo, kaip garsioji Marijos šventovėje Meksikoje – tai vienuolynas Ispanijos vakaruose su jame saugoma Marijos statula. Nuo keturioliktojo amžiaus šią vietą lanko piligrimai ir meldžia Mariją užtarimo.
Gvadalupės šventuosius metus sekmadienį aukotomis Mišiomis pradėjo Ispanijos primas, Toledo arkivyskupas Francisco Cerro Chaves. Buvo atidarytos šventosios durys, pro kurias įėję į šventovę maldininkai, įprastinėmis sąlygomis – atlikę išpažintį, dalyvaudami Mišiose, priimdami Komuniją ir melsdamiesi popiežiaus intencijomis – gali gauti visuotinius atlaidus.
Ispanijos Gvadalupės šventovėje šventieji metai skelbiami panašia tvarka kaip Jokūbo šventieji metai garsiojoje Kompostelos Santjago šventovėje. Šventieji metais skelbiami tuomet, kai šventovėje gerbiamos Švenčiausiosios Mergelės Marijos minėjimas sutampa su sekmadieniu. Toks datų sutapimas iš eilės įvyksta kas 6, 5, 6 ir 11 metų. Šventųjų metų skelbimo privilegiją Gvadalupės Marijos šventovei 1908 m. suteikė popiežius šv. Pijus X.
Pasak tradicijos šioje šventovėje gerbiamo Marijos atvaizdo istorija siekia pirmąjį krikščionybės tūkstantmetį, tačiau jis buvęs paslėptas po to, kai aštuntajame amžiuje šią Ispanijos dalį užėmė arabai. Marijos statula buvo atrasta, kai šią teritoriją atsikovojo krikščionys. Pati Švenčiausioji Mergelė regėjime vienam piemeniui nurodžiusi, kur paslėptas jos atvaizdas. Statulos atradimo vietoje buvo pastatyta dabartinė šventovė ir prie jos įkurtas karališkasis vienuolynas. Prieš tris dešimtmečius Ispanijos Gvadalupės vienuolynas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Gvadalupės Dievo Motinos kultas Ispanijoje neturėtų būti painiojamas su labiau paplitusiu, bet chronologiškai vėlesniu Gvadalupės Dievo Motinos kultu Meksikoje. Nėra tiksliai žinoma, ar tarp šių dviejų vietų yra koks nors ryšys. Meksikos Gvadalupės šventovei davė pradžią Marijos apsireiškimas vietiniam indėnui Jonui Didachui, tačiau gali būti, kad patį Gvadalupės vardą į užjūrį nusivežė ispanai jūreiviai ir kolonistai. (JM / Vatican News)
