Liepos 28 dieną Ukrainoje minėtas Kijevo kunigaikščio Vladimiro ir visos Rusios krikštas. Nuo 2008 metų ši diena paskelbta Ukrainos nacionaline švente ir nedarbo diena.
Pabrėžiant Vladimiro indėlį į krikščionišką krašto istoriją, jis vadinamas „šventu ir lygiu apaštalams“: tai bizantiškoje krikščionybės tradicijoje vartojamas titulas, kuriuo pabrėžiami ypatingi nuopelnai. 962 arba 963 metais gimęs kunigaikštis Kijevo valdovu tapo 980 metais ir valdė 35 metus, iki 1015 metų. 988 metais Vladimiras nusprendė priimti krikštą ir nurodė pakrikštyti visus jo valdinius. Todėl Vladimiro krikšto šventė tapatinama su visos Rusios krikštu.
Žinoma, tai nereiškia, kad krikščionybė Ukrainos teritorijoje buvo naujiena. Šalyje jau buvo krikščionių. Žinoma, kad jau IV-V amžiaus sandūroje Krymo teritorijoje buvo vyskupo sostas. 941 metų susitarime tarp Konstantinopolio ir kunigaikščio Igorio užsimenama apie pačiame Kijeve egzistavusią krikščionių bendruomenę. Senovinė kronika mini, kad Kijevo kunigaikštis vikingas Askoldas ketino krikštyti kraštą, bet buvo nužudytas. Galbūt tai legendinis pasakojimas. Vis dėlto žinoma, kad kunigaikščio Igorio žmona Olga buvo krikščionė – Ukrainoje ji taip pat pripažinta šventąja. Kunigaikštis Vladimiras buvo Igorio ir Olgos anūkas. Šie keli chronologiniai faktai leidžia pajusti, kad Kijevo Rusios krikštas nebuvo vieno valdovo užgaida, niekuo nepagrįstas sumanymas, tačiau tam tikro proceso pabaiga ir naujo pradžia. (RK/ Vatican News)
