Dangaus karalystė yra priešinga paviršutiniškiems dalykams, ateinantiems iš pasaulio, – ji prieš gyvenimo banalumą. Dangaus karalystė yra turtas, kuris kiekvieną dieną atnaujina gyvenimą ir veda link platesnių horizontų. Kas suranda šį turtą, yra sumanios širdies, ieškantis, jis niekada nekartoja sena, o sukuria nauja, atradęs eina vis naujais keliais, kurie leidžia mylėti Dievą, artimą ir save patį.
Taip kalbėjo popiežius sekmadienio vidudienio maldos susitikime, kurio metu apmąstė dvi iš trijų sekmadienio Mišių evangelijoje pristatytas paraboles, kuriomis Jėzus palygino dangaus karalystę su turtais: dirvoje paslėptu lobiu ir gražiu brangiu perlu.
Popiežius sakė, kad lobį ir perlą suradusiųjų reakcija buvo beveik vienoda: žmogus ir pirklys pardavė visa, ką turi, kad įsigytų tai, kas jiems brangiausia. Šitaip Jėzus moko, jog karalystei visiškai pritaria tie, kurie dėl jos pasiryžę išsižadėti visko. Viso turto pardavimas reiškia materialinio saugumo atsisakymą, o tai savo ruožtu reiškia, jog karalystės kūrimui reikia ne tik Dievo malonės, bet ir veiksmingo žmogaus pritarimo.
Ir mes esame kviečiami elgtis taip, kaip abu evangelijoje minimi asmenys, – kupini džiaugsmingo ryžto išeiti ieškoti dangaus karalystės ir radikaliai atsisakyti visų turtų, kad įsigytume brangesnius dalykus; esame kviečiami tapti nuosaikiai neramiais dangaus karalystės ieškotojais. Todėl reikia atsisakyti karalystės ieškojimui ir jos kūrimui kliudančių naštų – mus slegiančio šio pasaulio saugumo: godumo turėti, pelno ir valdžios troškimo, galvojimo tik apie save.
Jėzus yra dirvoje paslėptas turtas ir brangusis perlas, negalintis nesukelti viso pasaulio džiaugsmo: džiaugsmo atrasti savo gyvenimo prasmę ir jausti, kad jis visas pašvęstas šventumo nuotykiui.
Pranciškus palinkėjo, kad Švenčiausioji Mergelė Marija padėtų mums kievieną dieną ieškoti dangaus karalystės turto taip, kad per mūsų žodžius ir darbus reikštųsi meilė, kurią Dievas mums padovanojo per Jėzų. (SAK / Vatican News)
