Šv. Rita iš Kašios, Šv. Judas Tadas, Šv. Filomena ir Šv. Grigalius Stebukladarys yra plačiai pagarsėję užtarėjai beviltiškose situacijose.
Šventųjų bendravimas – tai dvasinė Bažnyčios narių bendrystė, tiek gyvųjų, tiek mirusiųjų. Visi jie priklauso vienam mistiniam kūnui, kurio galva – Kristus. Kiekvienas narys prisideda prie bendro gėrio ir dalijasi visų gerove. Šventųjų bendravimas yra Bažnyčia. Žvelgiame į šventuosius danguje ne tik kaip į pavyzdį, bet ir patirdami brolišką vienybės palaimą. Komunija su šventaisiais jungia mus su Kristumi.
Tikintieji prašo šventųjų užtarimo danguje, tikėdami, kad jų maldos padeda krikščionims žemėje. Dažnai atsiduriame situacijose, kur, atrodo, kad niekas negali padėti, jaučiamės, lyg visas pasaulis atsisuktų prieš mus. Tokiais atvejais, o ir visais kitais, geriausia ieškoti Dievo pagalbos. Žmonės kreipiasi į šventuosius, tikėdami, kad šie skubiai perduos prašymus dangiškajam Tėvui. Keturi šventieji ypač pagarsėjo kaip užtarėjai beviltiškose situacijose. Trumpai pristatome juos, kartu pateikdami ir laisvą maldų vertimą, parodydami, kaip į šiuos šventuosius kreipiasi kitų šalių tikintieji.
Šv. Rita iš Kašios
XV a. gyvenusi šventoji rūpinosi ir padėjo maro aukoms, nors ji pati niekad neužsikrėtė, ši aplinkybė yra viena svarbiausių, kodėl šv. Rita laikoma užtarėja beviltiškais atvejais. Italai kreipiasi į ją taip: „Slegiamas skausmo, kreipiuosi su pasitikėjimu į tave, brangioji šv. Rita, tikėdamasis, kad būsiu išklausytas. Išvaduok mano vargšę širdį iš kentėjimų, kurie ją slegia ir grąžink ramybę mano dvasiai, kupinai rūpesčių. Tu, kurią Dievas pasirinko kaip beviltiškiausių atvejų užtarėją, išmelsk man malonę, kurios karštai prašau <...>. Jei mano kaltės taptų kliūtimi išpildyti mano troškimus, užtark mane prieš Dievą, kad gaučiau atgailos malonę ir atleidimą per nuoširdžią išpažintį. Neleisk man toliau lieti karčių ašarų.“
Šv. Judas Tadas
Šis šventasis dažnai istorijoje buvo pamirštas – krikščionys nenoriai jam meldėsi dėl jo vardo panašumo į Judą Iskarijotą. Judas Tadas skelbė Evangeliją Azijoje, kur mirė kankinio mirtimi. Į jį kreipiamasi tokiais žodžiais: „Šventasis apaštale Judai Tadai, ištikimas Jėzaus tarne ir drauge, Bažnyčia gerbia tave ir šaukiasi tavęs kaip sunkių atvejų globėjo, kai netenkama vilties. Melski už mane, bejėgį ir vienišą. Užtark mane, kad Dievas suteiktų regimą ir greitą pagalbą ten, kur pagalbos beveik nėra ko tikėtis. Ateik man padėti, kad gaučiau dangaus užuojautą ir pagalbą visose savo bėdose, nelaimėse ir kančiose, kad galėčiau šlovinti Dievą su Tavimi ir visais šventaisiais per amžius.“
Šv. Filomena
Jauna mergina, gyvenusi trečiajame amžiuje, būtų likusi pamiršta istorijos vingiuose, jei ne stebuklinga vizija, kuri padėjo atrasti jos palaikus praėjus 1500 metų po mirties. Tikintieji prašo Viešpaties suteikti kalčių atleidimą užtariant Šv. Filomenai, mergelei ir kankinei, kurios skaistumas ir dorybės kelia pasigėrėjimą: „Ištikimoji mergele ir kankine šv. Filomena, džiaugiuosi tavo šlove, džiūgauju matydamas, kaip šlovini Dievą stebuklais, kuriuos dovanoji vargšams ir paprastoms sieloms. Meldžiu Viešpatį, kad tavo vardas būtų vis labiau žinomas ir plėstųsi pamaldumas tau. Geroji, brangioji šv. Filomena, štai aš prie tavo kojų, kupinas negandų, bet kartu ir pasitikėjimo tavimi kreipiuosi prašydamas palaiminti, padėti, niekada manęs neapleisti. Apsaugok mane nuo išganymo priešų ir melski už mane Viešpatį, kad suteiktų man malonę tarnauti Jam šiame pasaulyje ir amžinybėje.“
Šv. Grigalius Stebukladarys
Šis šventasis nėra taip plačiai žinomas Vakarų Bažnyčioje, kaip Rytų Bažnyčioje, kur jis vadinamas Stebukladariu, nes su jo gyvenimu ir užtarimu siejama daugybė stebuklų, tad jo prašoma: „Šventasis Grigaliau, Viešpaties išpažinėjau ir kunige, prašau tavęs, kad užtartum mane prieš Viešpatį Dievą, kad apvalytas nuo visų ydų, jam patikčiau ir kad suteiktų man ramybę, kuria džiaugiasi visi jo tarnai.“ (DŽ / Aleteia)
