1970 metų liepos 8 dieną popiežius šv. Paulius VI pasiuntė drąsinančią ir guodžiančią žinią lietuviams: „Likite visuomet ištikimi ir pasitikėkite!“. Jis kreipėsį į Lietuvių koplyčios Vatikane šventinimo iškilmės dalyvius, kurie su kitais piligrimais tą dieną dalyvavo popiežiaus trečiadienio bendrojoje audiencijoje Šv. Petro bazilikoje. Paulius VI lietuviams užtikrino savo ir Šventojo Sosto „artumą tiek skausmuose, tiek džiaugsmuose“.
Tai buvo antras Pauliaus VI susitikimas su lietuviais po jo aukotų Mišių liepos 7 dieną Vatikano grotose prie naujosios Lietuvių koplyčios. Paulius VI joje apsilankė, meldėsi ir palaimino Aušros Vartų Gailestingtumo Motinos paveikslą. Jo aukotas Mišias ir kalbą, pasakytą Lietuvių koplyčios šventinimo proga, Vatikano radijas trumposiomis bangomis transliavo į sovietų okupuotą Lietuvą.
Dar dieną anksčiau, 1970 metų liepos 6–ąją, koplyčią palaimino ir jos altorių konsekravo kardinolas Paolo Marella, Šv. Petro bazilikos arkikunigas. Apeigų metu į altorių įkeltos krikščionybę lietuvių tautai skelbusių šventųjų ir kankinių relikvijos: Prahos vyskupo ir kankinio Adalberto Vaitiekaus, gediminaičio kunigaikščio šv. Kazimiero ir dar dviejų su Vilniumi susijusių dvasininkų: Polocko graikų apeigų katalikų vyskupo ir kankinio Juozapato Kuncevičiaus ir jėzuito kankinio iš Lenkijos t. Andriejaus Bobolės.
Bažnyčios Lietuvoje kankinių atminimui skirti kai kurie Vytauto Kazimiero Jonyno bareljefai koplyčios sienose: Kražių skerdynės (1893) ir garsioji Gulago maldaknygė – Dievo tarnaitės Adelės Dirsyės 1953 metais Magadano kalėjime sukurta maldaknygė „Marija, gelbėki mus!“, vėliau išversta į daugelį kalbų.
Be jau minėtų kankinystės akcentų, planuota koplyčios lubas papuošti Kryžių kalną vaizduojančiais bareljefais, o ant sienos surašyti kankinių vyskupų Matulionio, Borisevičiaus, Reinio ir Ramanausko, Jurgio Matulaičio ir Juozapo Skvirecko vardus. Pastarosios minties atsisakyta galbūt todėl, kad šie ganytojai dar nebuvo pripažinti kankiniais ir palaimintaisiais. Koplyčios šventinimo dienomis kai kuriose užsienio lietuvių ir italų spaudos publikacijose kalbėta apie „šešėlį bazilikoje“, temdantį lietuvių iškilmę, – Kremliaus politikos simbolį, apie „dar vieną Vatikano hierarchijos nuolaidžiavimo dialogo su komunizmu mitui atvejį“.
Kad taip nebuvo liudijo Šventojo Sosto ir popiežių nuolat išsakomas susirūpinimas dėl Bažnyčios Lietuvoje patiriamų kančių, popiežius asmeniškai dalyvavo koplyčios inauguracijoje, o, be to, lietuviai tikėjimo liudytojai (kankiniai) įrašyti į Pauliaus VI dedikacinę plokštę koplyčioje. Tarptautinės spaudos pranešimuose apie Lietuvių koplyčios šventinimą paminėta Lietuvos okupacija ir tikinčiųjų persekiojimai.
Paulius VI liepos 8 dienos bendrojoje audiencijoje į lietuvius piligrimus kreipėsi „su pasitenkinimu ir džiaugsmu“, priminė, jog šia proga jis prašė Gailestingąją Motiną „globoti jūsų brangų kraštą ir tautą“. Ir galbūt norėdamas išsklaidyti tam tikras abejones, šv. Paulius VI tėviškai prašė: „Pasitikėkite“.
Vakar, sakė popiežius Paulius VI, asmeniškai palaiminome jūsų koplyčią šioje bazilikoje ir joje aukojome Mišias. Ta proga pavedėme Gailestingosios Motinos globai jūsų kraštą ir tautą. Pamaldžiame minėjime (liepos 7 dieną) mūsų mintys grįžo į jūsų praeitį. Prisiminėme jūsų tautos istorijos negandas ir šlovę, dėkodami Dievui už jūsų tautos ištikimybę Bažnyčiai ir Apaštalų Sostui. Meldėmės už visus jus, ypač už jaunimą, kuris yra ateities viltis.
Taip pat šį rytą trokštame paliudyti savo ypatingą meilę jums. Per jus siunčiame sveikinimą į jūsų bažnyčias, namus ir šeimas, kur jos bebūtų. Visuomet esame su jumis skausmuose ir džiaugsmuose. Nuolatos meldžiamės, kad visuomet pasiliktumėte ištikimi ir pasitikėtumėte. Kartu su apaštalu Petru raginame: „Visiškai pasitikėkite malone, kuri bus jums suteikta, kai apsireikš Jėzus Kristus“ (1 Pt 1, 13).
*
Tris dienas trukusios Lietuvių koplyčios šventinimo iškilmės buvo užbaigtos iškilmingu priėmimu Kolumbus viešbutyje Romoje. Jame, bet kitų, kalbą pasakė Lietuvos diplomatijos šefas Stasys Lozoraitis vyr.
„Dabartiniais sunkiais, ypač mums, laikais, kada daug kur griaunamos jėgos veikia prieš dvasines vertybes, Vilniaus Aušros Vartų Gailestingumo Motinos vardo lietuvių koplyčios pastatymas ir konsekravimas yra šviesos spindulys tiek dabarčiai, tiek ateičiai. Ir būtent ilgai ateičiai, nes ši maldos vieta, sukurta dvasiniame pasaulio centre, paliks čia visiems laikams kaip lietuviškas religinis istorinis paminklas.
Šventojo Tėvo maloningas dalyvavimas konsekracijos apeigose, jo tėviškas globos gestas padarė šias iškilmes dideliu Lietuvos Bažnyčios istorijos įvykiu, brangiu ir atmintinu lietuvių tautai. Koplyčia yra dar viena, nauja, vaizdinga lietuvių prisirišimo prie Bažnyčios ir Kristaus vietininko išraiška, to prisirišimo, kuris nuo amžių sieja mus su Apaštalų Sostu. Ji yra liudijimas gilaus tikėjimo, kuris išsaugotas mūsų garbingos istorijos eigoje yra gyvas dabar ir bus išlaikytas ateityje. Todėl yra didžiai nusipelnę visi, kas savo sumanymais, aukomis, darbais prisidėjo prie šios koplyčios pastatymo.
Reiškiu karštą linkėjimą, kad iš Aušros Vartų Motinos koplyčios spindinti aušros šviesa vestų mūsų tautą ir užsienio lietuvius tikėjimo bei vilties keliu į laimingą laisvą ateitį.“ (SAK / Vatican News)
