Ketvirtadienį Vatikane buvo pristatytas dokumentas „Keliaudami kartu rūpinamės bendrais namais“, paskelbtas popiežiaus Pranciškaus enciklikos „Laudato si’“ penktųjų metinių proga. Dokumentą parengė netrukus po popiežiaus enciklikos paskelbimo 2015 m. įkurta Tarpžinybinė integralios ekologijos grupė, kurią sudaro kelių Šventojo Sosto dikasterijų, kai kurių Vyskupų konferencijų ir gamtosaugos problemomis užsiimančių katalikiškų organizacijų atstovai.
Dokumento pristatyme Šventojo Sosto spaudos salėje ketvirtadienio rytą kalbėjo Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris, Vatikano valstybės administracijos, Katalikiškojo ugdymo ir Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai kongregacijų, Caritas internationalis, Pasaulio klimato katalikų judėjimo atstovai.
Nors dokumentas buvo parengtas dar prieš pandemiją, jame iškeltas pagrindinis popiežiaus enciklikos teiginys, kurį patvirtina dabartinė krizė: viskas yra susiję, reikia kalbėti ne apie atskiras krizes, bet apie vieną sudėtingą socio-ekologinę krizę, kuriai spręsti reikalingas visų atsivertimas.
Kas yra ekologinis atsivertimas?
Pirmojoje dokumento dalyje rašoma, kad atsiversti reiškia keisti mąstyseną, imtis rimtai rūpinis gyvybe ir kūrinija, atsimenant, jog tam būtini artimi ryšiai ir nuoširdus dialogas su kitais žmonėmis, suprantant, kad pasaulio problemos yra tarpusavy susijusios. Kalbėdamas apie tokio atsivertimo skatinimo priemones dokumentas primena „Kūrinijos laiko“ iniciatyvas, monastines tradicijas, mokančias kontempliacijos, maldos, darbo ir tarnavimo. Labai svarbu viskas, kas ugdo subalansuotus asmens, visuomenės ir gamtos santykius. Šiame kontekste siūloma išplėsti nuodėmės prieš žmogaus gyvybę prasmės apimtį. Labai svarbi integralios ekologijos ugdymo aplinka yra šeima. Dėl šios priežasties šeimos gerovė turi rūpėti visuomenei ir valstybei.
Šioje dokumento dalyje kalbama ir apie jaunosios kartos ugdymą, mokyklos bei universiteto vaidmenį. Mokykla turi ne tik suteikti žmogui būtinų žinių bagažą, bet visų pirma turi mokyti įžvalgumo, kritinio mąstymo ir atsakomybės. Taip pat universitetas ne tik perduoda žinias ir kuria mokslo pažangą, bet ir tarnauja visuomenei, o šiame specifiniame kontekste tarnauja integraliai ekologijai, ugdo šios srities specialistus. Paminėtos ir teologijos studijos, kūrinijos teologija, žmogaus ir pasaulio santykiai kaip išganymo istorijos dalis. Krikščioniui rūpinimasis bendrais namais yra ne vienas iš galimų pasirinkimų, bet privaloma krikščioniškojo gyvenimo dalis. Šioje sferoje atsiveria ir labai plačios ekumeninio bei tarpreliginio bendradarbiavimo galimybės.
Pirmoji dokumento dalis užbaigiama skyriumi, kuriame kalbama apie analogiją tarp rūpinimosi kūrinija ir komunikacijos. Ir vienos, ir kitos srities grindžiamosios vertybės yra bendrystė, santykis, ryšys. Ir komunikacijai reikalinga „ekologija“, atsakomybė už savo žodžius, kova su fake news, kurios padaro daug žalos visose sferose, įskaitant žinias apie gamtos apsaugą.
„Išmestas maistas yra tartum pavogtas nuo vargšų stalo“ (LS 50).
Šiais popiežiaus Pranciškaus enciklikos „Laudato si’“ žodžiais pradedama antroji dokumento dalis, kurioje kalbama apie ekologinės krizės pasekmes ir siūlymus, kaip jas spręsti. Maisto švaistymas, ekologinę pusiausvyrą griaunantys ir bioįvairovę naikinantys milžiniški agro-industriniai projektai yra rimtos neteisingumo formos, kurioms reikia pasipriešinti tvarios žemės ūkio plėtros skatinimu. Tarp konkrečių iššūkių paminėta prieigos prie vandens krizė, oro ir vandens tarša, miškų ir augmenijos plotų mažėjimas. Pasak Vatikane paskalbto dokumento, tarptautinė bendruomenė turi drastiškai keisti apsirūpinimo energija paradigmą, spartinti perėjimą nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Reikia siekti sukurti cirkuliarinę ekonomiką, kurioje kiekvienas pagamintas produktas po panaudojimo galėtų vėl sugrįžti į gamybos ratą, o tuo pačiu išnyktų ir „atliekų“ sąvoka.
Toliau dokumente kalbama darbo sferą, tvarios socio-ekonominės sistemos kūrimą, kuri naikintų skurdą pasaulyje, visiems suteiktų orias darbo galimybes, teisingą atlygį, pašalintų išnaudojimą, nelegalų darbą be mokesčių ir socialinių garantijų, atsižvelgtų į šeimų poreikius, ypač kai laukiamasi ar gimsta kūdikis, integruotų migrantus. Finansų sferoje pirmenybė turi būti skiriama bendram gėriui, institucijų ir piliečių santykių sferoje – pilietinei visuomenei. Svarbu, kad visi, įskaitant pažeidžiamus visuomenės narius ir migrantus, turėtų laisvą prieigą prie teisingumą užtikrinančių institucijų ir visus apimtų įstatymais numatytos garantijos.
Dokumentas baigiamas trumpu skyriumi, kuriame kalbama apie gamos apsaugą Vatikano valstybėje. Paminėtas atliekų rūšiavimas, uždara vandens apytaka fontanuose, ekologinių augmenijos priežiūros priemonių naudojimas, saulės baterijomis padengtas Pauliaus VI audiencijų salės stogas, elektros energiją taupančios naujos apšvietimo sistemos. (JM / Vatican News)
