Gegužės mėnuo skiriamas gegužinėms pamaldoms ir rožinio kalbėjimui. Tai 18 amžiuje jėzuitų paskleista pamaldumo tradicija, kuri sujungė kai kurias ankstesnes pamaldumo formas ir pavasario simbolius, buvo pamėgta tikinčiųjų, įtvirtinta popiežių mokyme. 1945 metais popiežius Pijus XII paskutinę gegužės dieną skyrė Marijos, Dangaus Karalienės, šventei, tačiau vėliau ji nukelta į rugpjūčio mėnesį, šiandien vietoj jos švenčiama Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo šventė.
1965 metais Paulius VI paskelbė encikliką Mense Maio („Gegužės mėnuo“), kurioje paragino vyskupijas ir parapijas praktikuoti marijinę maldą ir raškyti gausius jos dvasinius vaisius. Jo įpėdiniai Jonas Paulius II, Benediktas XVI taip pat stiprinio šią tradiciją, kaip galima matyti jų įvairiose gegužės mėnesio kalbose, Mergelės Marijos apsilankymo pas Elžbietą šventės homilijose. Į šią pamaldumo tradiciją įsiterpia ir šių metų gegužės 1 dienos popiežiaus Pranciškaus laiškas, kviečiantis specialia malda kreiptis į Dievo Motiną dabartiniu pasaulį sukausčiusios koronaviruso pandemijos metu. Gegužės 3 dienos vidudienio maldoje popiežius pridūrė, jog, nesant galimybės, kaip mėgsta daug tikinčiųjų, aplankyti savo vyskupijų arba savo kraštų marijines šventoves, galima jas aplankyti dvasiniu būdu ir sudėti prie Švenčiausios Mergelės širdies mūsų rūpesčius, lūkesčius ir ateities planus.
Vietnamo katalikų bendruomenė tai jau padarė. Svarbiausią ir labiausiai žinomą šalyje Dievo Motinai dedikuotą La Vango šventovę kasmet aplanko daugybė žmonių, ne vien katalikai. Deja, dėl koronaviruso pandemijos šį gegužės mėnesį Vietnamo katalikams neįmanoma rengti tradicinių piligriminių kelionių.
Vietnamo katalikų vyskupai pasirūpino galimybe virtualiai apsilankyti šventovėje ir reguliaria pamaldų transliacija. Pamaldoms vadovauja kunigai arba vyskupai, tačiau be tikinčiųjų asamblėjos. Jos populiarios – balandžio 26 dienos Hue vyskupijos, kurios teritorijoje yra La Vang Dievo Motinos šventovė, ganytojo Juozapo Nguyen Chi Linh vadovaujamas šventąsias Mišias nuotoliniu būdu stebėjo virš šimto tūkstančio asmenų. Arkivyskupas, kuris taip pat eina Vietnamo episkopato pirmininko pareigas, meldė Marijos užtarimo ir greitos pandemijos pabaigos savo krašte bei visame pasaulyje. Jis pakvietė praktikuoti Rožinio maldą, o jos intencijose minėti tuos, kuriuos pandemija palietė labiausiai: ligonius ir jų gydytojus, vargšus, patiriančius sunkumus. Balandžio 26 dieną, trečiąjį Velykų sekmadienį, arkivyskupas Juozapas Nguyen Chi Linh, padedamas apie dešimties kunigų, keleto vienuolių vyrų ir moterų, aukojo dar vienas iškilmingas šv. Mišias La Vang šventovėje, atviroje erdvėje, laikantis saugaus atstumo, už kuo greitesnę pandemijos baigtį, už tarpusavio jautrumą ir solidarumą, kol ji tęsiasi, už savąją Hue vyskupiją, kuri mini 170 metų įsteigimo jubiliejų.
Galima pridurti, jog La Vango Dievo Motinos šventovė gimė kaip pagalbos ir paguodos vieta. 18 amžiaus pabaigoje kraštą valdęs valdovas paskelbė antikatalikišką dekretą, prasidėjo persekiojimai. Daug tikinčiųjų paliko savo kaimelius, išsislapstė miškuose ir kalnuose, kuriuose išgyventi nėra lengva. Kai kuriems iš jų 1798 metais stebuklingu būdu pasirodė mergelė su kūdikiu rankose, kuri paguodė juos ir patarė, kaip pasigaminti reikalingą vaistą. Pabėgėliai joje atpažino Mariją. Vėliau toje vietoje iškilo pirmoji koplyčia. Naujos persekiojimo bangos ją nugriovė, bet ji buvo atstatyta, vėliau pakeista mūrine bažnyčia. 1961 metais Vietnamo ganytojai jai suteikė nacionalinės šventovės statusą, o po metų popiežius Jonas XXIII – mažosios bazilikos rangą.
Šventovės bažnyčia, šalia buvęs vienuolynas, mokykla ir kiti pastatai nukentėjo nuo bombardavimo Vietnamo karo metu. Karą laimėjęs komunistinis režimas draudė ją lankyti. Jis valdo iki šiol, tačiau per pastaruosius du dešimtmečius pradėjo laikytis vis nuosaikesnės politikos religijos atžvilgiu ir, nors netrūksta religijos laisvės varžymų bei pažeidimų, krašto katalikų gyvenimas galėjo normalizuotis, La Vango šventovė buvo dar kartą restauruota ir šiandien yra atvira piligrimams. (RK / Vatican News)
