Giliausias „genetinis“ Bažnyčios misijos bruožas yra Šventosios Dvasios veikimas, o ne mūsų minčių ar ketinimų pasekmės. Šį bruožą suteikė ir visiems laikams perduoda Kristaus įžengimo į Dangų slėpinys, kartu su Šventosios Dvasios nužengimu per Sekmines. Šis bruožas misiją daro vaisingą ir ją apsaugoja nuo tariamo savarankiškumo, nuo pagundos į dangų įžengusį Kristaus kūną paversti klerikalinių galios sumanymų įkaitu, rašo popiežius žinioje Popiežiškųjų misijų darbų nariams – vyrams ir moterims misionieriams ir jų vyresniesiems.
Popiežiaus žinia paskelbta ketvirtadienį, Šeštinių – Kristaus žengimo į dangų liturginės šventės proga. Ši šventė daug kur nukelta į sekmadienį, bet Vatikane švenčiama ketvirtadienį. Pranciškus žinioje patikino norėjęs asmeniškai dalyvauti Popiežiškųjų misijų darbų metinėje generalinėje asamblėjoje Vatikane gegužės 21 dieną, apgailestavo, kad asamblėja buvo atšaukta dėl visus palietusios koronaviruso pandemijos. Tai, ką popiežius žadėjo pasakyti asamblėjos metu, dabar išsakė žinioje.
Pranciškus žinioje gan išsamiai dalijasi mintimis apie Bažnyčios misijos uždavinius nūdieną, poreikį ugdyti talentingus misionierius, taip pat kalba apie vengtinas pagundas ir, jo žodžiais, misionieriavimo „ligas“, dalijasi siūlymais. Pranciškus reiškė viltį, kad Kristaus įžengimo į Dangų iškilmė dar labiau praturtins Bažnyčią kelionėje „dabartiniais neįsivaizduotais laikais“, kvietė prisiminti Jėzaus mokinių patirtį.
Pagal Evangelijos pasakojimus atrodo, kad Prisikėlusįjį Viešpatį matę mokiniai nelabai gerai suvokė, kas įvyko, kai Jėzus įžengė į dangų. Viešpats ruošiasi pradėti savo karalystės įgyvendinimą, o mokiniai tebeklaidžioja savo susikurtuose klystkeliuose, klausia, ar jis dabar atkurs Izraelio valstybę. Bet Kristui išvykus, mokiniai ne tik neliūdi, bet grįžta į Jeruzalę džiaugsmo kupini. Anot Pranciškaus, būtų labai keista, jie kas nors kito nebūtų įvykę. Ir iš tiesų, Jėzus pažadėjo atsiųsti Šventąją Dvasią, kuri nužengs ant mokinių per Sekmines. Tai ir yra stebuklas, kuris viską pakeičia.
Mokiniai tampa labiau savimi pasitikintys tuomet, kai pasikliauna Viešpačiu. Jie kupini džiaugsmo. O juose esantis džiaugsmas yra paguodos pilnatvė, Viešpaties buvimo pilnatvė. Tokį džiaugsmą galima patirti tik kaip Šventosios Dvasios malonę ir vaisių. Priimti Šventosios Dvasios džiaugsmą yra malonė. Tai vienintelė jėga, kuria galime vadovautis skelbdami Evangeliją ir išpažindami tikėjimą į Viešpatį. Tikėjimas yra Viešpaties suteikiamo džiaugsmo liudijimas. Tai džiaugsmas, kurio negalime suteikti patys, rašo Pranciškus, primindamas apie krikščioniškojo džiaugsmo ištakas Evangelijoje.
Popiežius žinioje apžvelgia misijų pasaulio džiaugsmus ir vargus, dalijasi Apaštališkojo paraginimo Evangelii gaudium mintimis apie žavėjimąsi, dėkingumą ir malonę, nuolankumą, paprastumą, artumą kitam, Dievo tautos „sensus fidei“, meilę mažiesiems ir vargstantiesiems.
Pranciškus pažymėjo, kad Bažnyčioje būna daug situacijų, kai malonės pirmumas suvokiamas tik kaip teorinis principas, abstrakti formulė – vietoj leidus pamatyti Šventosios Dvasios veikimą, rodomas tik savęs aukštinimas. Daugelis bažnytinių organizmų visuose lygiuose atrodo tarsi užvaldytos troškimo kelti tik save ir savo iniciatyvas, tarsi tai būtų jų misijos tikslas.
Apžvelgęs pagrindinius Popiežiškųjų misijų darbų bruožus, popiežius paragino misionierius entuziastingai imtis darbo: jei reikia išbandyti naujus veiklos būdus, būtų gerai stengtis juos palengvinti, o ne apsunkinti; siekti didesnio lankstumo, o ne kurti naujas griežtas struktūras, virš kurių visuomet tvyro tarnavimo sau grėsmė. Perdėtas centralizavimas ne tik nepadeda, bet dar labiau komplikuoja misionieriškumo dinamiką. Iniciatyvų derinimas vien tik nacionaliniu lygmeniu irgi gali būti kenksmingas Popiežiškųjų misijų darbų tinklo savasčiai, kaip ir Bažnyčių bei bendruomenių dalijimuisi malonėmis – jį reikia išgyventi kaip regimą brolių ir seserų meilės ženklą, kaip jų veiklų vaisių, bendrystėje su Romos vyskupu.
Visuomet prašykite, kad visiems Popiežiškųjų misijų darbų planams šviestų vienintelis būtinas dalykas: nuoširdi meilė Bažnyčiai, kaip Kristaus meilės atspindys. Stenkitės gerai vykdyti savo uždavinius, kaip mokė šv. Ignacas Lojola, darykite tarsi viskas priklausytų nuo jūsų, žinodami, kad iš tikrųjų viskas priklauso nuo Dievo, parašė Pranciškus. (SAK / Vatican News)
