K. Rahner
Viešpatie Jėzau Kristau, Tėvo Sūnau, amžinasis Kunige!
Tu pašaukei mus į savo tarnybą. Tu pasakei: sek mane! Tu dovanoji mums savo kunigystę! Tavo siunčiami mes turėsime Tavo vardu ir Tavo galia nešti vaisių. Turėsime skelbti Tavo žodį, Tavo tiesos žodį, dalinti Tavo malones, Tavo auka aukotis, Tavo atleidimą ir gailestingumą, Tavo tvirtumą nešti baimingoms žmonių širdims.
Tu, Viešpatie, pašaukei mus į savo kunigystę. Tu pašaukei mus į tą tikrą, nuolatinį ir amžiną žmonijos karą: su Tavimi ar prieš Tave. Mes turime ryžtingai apsispręsti: Tavo pusėje stovėti, kovoti, gyventi ir mirti. Ir turėsime kovoti Tavo ginklais: Tave mylėdami, Tavimi sekdami. Bet Tu esi žmonių sūnus – vargšas, nuolankus. Ir Tavo kelias – kryžiaus kelias.
Viešpatie, prieš Tavo neišmatuojamai didelius įsaskymus mes bejėgiai. Bet kadangi tu šauki, atsakome su tvirtu pasitikėjimu: Štai aš, siųsk mane.
Mes norime pilni Tavo dvasios ir jėgos darbuotis Tavo karalystėje. Todėl duok mums septynias savo Dvasios dovanas: išminties ir supratimo dvasią, patarimo ir tvirtumo dvasią, pažinimo ir maldingumo dvasią, Dievo baimės dvsią.
Leisk mums tapti džiugiais ir ištikimais žmonėmis. Duok mums gerą nuotaiką, nesavanaudišką širdį. O kad taptume kukliais ir budriais, tiesiais ir uoliais, darbščiais ir atkakliais, didžiadvasiškais ir geraširdžiais. Gyvenk mumyse savo meile. Būk vieninteliu mūsų širdies ir gyvenimo įstatymu. Su Tavimi ir Tavyje norime melstis. Mūsų tikėjimo akys visame temato tik amžinuosius dalykus. Ir ištvermės maldai, studijoms, ir valios visapusiškam, kasdieniam savęs lavinimui trokšte trokštate. Visų pirma Tavo kunigiškos duonos: drąsos ir aukos laiku ir nelaiku tik Tavo tiesą bei Tavo malonę skelbti; niekada neapvargstančios Tavo meilės žmonėms, numirti su Tavimi ant kryžiaus. O kad jau dabar gyventume tuo, ką norime skelbti. Leisk visada jausti Tave, juk Tave vis imsime ne tik į savo širdis, bet ir į savo rankas. O kad prisipildytume Tavo dvasia, kurią teiksime kitiems.
Jėzau, amžinasis Kunige, Tėvo Garbintojau, Pirmgimi, žmogumi tapusi Tėvo Meile ir Tiesa, pasaulio Širdie, Dievo Gailesti ir Teisėjau, mano širdies Valdove: pašaukei mane. Ir nesigaili dėl savo dovanų man, vis tari man taip. Tu toks ištikimas, aš psitikiu Tavimi. Aš pakilau žygiui, nes tu palaiminai. Aš einu, nes tu pašaukei. Bėgte bėgu Tavo keliais tokia plačia Tavo širdimi. Nesidairydamas pridėjau ranką prie plūgo. Einu prie Tavo jėgos šaltinio. Einu į Tavo kunigystės malones. Kaip tikras Tavo kunigas tik Tavęs ieškosiu. Mano padėka Tau: mano širdis ir sielos, atvestos į amžinąją Tavo meilės karalystę. Amen.
P. S. Kas beatsitiktų mano kelionėje, kaip besikeistų mano gyvenimas... Visad būk prie mano veido, savuoju Žvilgsniu.
