Kovoje su koronaviruso epidemija Alžyras priėmė tokias pat prevencijos priemones, kaip ir daugelis kitų šalių: uždarė sienas, atšaukė renginius, apribojo tarptautines ir vidaus keliones, uždarė mokyklas, prekybos vietas, išskyrus pačias būtiniausias, kaip kad maisto prekių. Kai kuriose provincijose priemonės dar griežtesnės: nuo 19 vakaro iki 7 ryto įvesta komendanto valanda. Kaip ir visur, tai suparalyžiavo ir nedidelės Alžyro katalikų bendruomenės gyvenimą. Karantinas įvestas iki balandžio 19 dienos. Šiame kontekste krašto sostinės Alžyro arkivyskupas Paulas Desfarges kviečia savo ganomuosius nepamesti iš akių to, kas esmingiausia.
Alžyro arkivyskupijos interneto svetainėje paskelbtame kreipimesi arkivyskupas pastebi paradoksą: užsidarę, izoliuoti, vieni, pasitraukę, bendruomenėse, grupėse, kalėjime – ir vis tik ar kada pasaulyje jautėmės tokie vieningi?
„Mūsų žmogiškąją, visuotinę brolybę patiriame nelauktu būdu. Bendra emocija mus suartina“, – pastebi arkivyskupas Desfarges. Anot jo, mūsų ir mūsų artimųjų kančia, mūsų giminaičių gedulas padeda jausti tikrą užuojautą, kai girdime panašias žinias iš kitų krašto regionų, iš kitų šalių ar kontinentų. „Mus suartino žmogiškas trapumas“, – pridūrė ganytojas.
Kitas dalykas, kurį atskleidėme šiomis dienomis, yra visuotinis solidarumas. Visur, visose situacijose galėjome pamatyti daug gerųjų samariečių. Dažnai jų vardai liks nežinomi, jie nepateks į žiniasklaidos puslapius. Žinoma, netrūksta ir egoizmo, tuščios kritikos arba politikos. Tačiau džiugu matyti, jog broliškas dėmesys peržengia įvairias sienas. Kalbama apie gyvenimą ir mirtį, o mes esame žmonės su širdimis, kurios skirtos meilei.
„Ir mūsų Bažnyčia prisideda prie brolystės dvelksmo“, – pabrėžia ganytojas iš Alžyro. Jis paminėjo šv. Augustino senelių globos namų, klebonų ir kapelionų iniciatyvas kiekvieną dieną. Šeimos praleidžia daugiau laiko karto.
Izoliacijos, užsidarymo patirtis primena tą, kurią patyrė Jėzaus mokiniai, kai po Mokytojo mirties taip pat buvo užsidarę, nuliūdę, nusivylę. Tačiau Velykų rytą Viešpats atidarė visas duris, iš kurių pačios akliniausios yra baimė. Todėl svarbu vėl atrasti asmeninės maldos, maldos šeimoje skonį, Dievo Žodžio skaitymą su dviem trim bičiuliais.
„Viešpaties gailestingumas pasiekia per ekranus“, – priduria arkivyskupas Paulas Desfarges, priminęs kovo 27 dienos popiežiaus Pranciškaus maldą tuščioje Šv. Petro aikštėje. Kai priimame Viešpatį į širdį ir mylime artimą, patiriame tikrą bendrystę su juo ir jo atleidimą. „Tai tikrosios Velykos. Jis gyvas. Jis mums sako – „Nebijokite, aš su jumis““, – rašo Alžyro ganytojas. (RK / Vatican News)
