Pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterija paprašė labiau stengtis dėl vyresnio amžiaus žmonių, trapių ir išmuštų iš vėžių. Visi, kaip savo kovo 27 dienos maldoje sakė popiežius Pranciškus, esame toje pat valtyje, tačiau seneliai moka didžiausią kainą dabartinės koronaviruso pandemijos metu.
„Jiems skiriame savo susirūpinimo ir dėkingumo kupiną dėmesį, kad nors šiek tiek atsilygintume už švelnumą, kuris lydėjo kiekvieno iš mūsų gyvenimą, norime, kad juos pasiektų motiniškas Bažnyčios prisilietimas“, – rašoma žinioje. Joje pakartojama popiežiaus pastaba, kad vienišumas yra tarsi liga, bet ją galime išgydyti meile, artumu, dvasine paguoda. Tiesa, kad koronavirusas ypač pavojingas nusilpusiam kūnui, tačiau jis dar pavojingesnis, kai veikia išvien su vienatvės patologija. Neatsitiktinai tapome vienišų žmonių baisių savo proporcijų mirčių liudininkais. Todėl svarbu, kad padarytume, kas įmanoma, kad sušvelnintume šią apleidimo būklę. Tai dabartinėmis sąlygomis gali išgelbėti gyvybes.
„Šiomis dienomis matome daug Bažnyčios iniciatyvų, skirtų seneliams. Negalėjimas jų lankyti namuose paskatino surasti naujus ir kūrybingus buvimo su jais būdus – skambučiais, vaizdo ir balso žinutėmis ar tradiciniais popieriniais laiškais. Daug kur, jei tai nedraudžiama, kunigai lanko juos namuose ir teikia sakramentus. Daug savanorių, ypač jaunuolių, dosniai prisideda, kad megztų ar išsaugotų solidarumo tinklus. Tačiau dabartinio meto sunkumas visus kviečia padaryti dar daugiau. Galime padaryti dėl senelių daugiau kaip pavieniai asmenys, kaip vietinės Bažnyčios, melstis, gydyti vienatvės ligą, megzti solidarumo ryšius ir daug ką kito. Turime bendrą atsakomybę už taip stipriai šiuo metu kenčiančią kartą, suprasdami neįkainojamą kiekvienos gyvybės vertę ir jausdami dėkingumą savo tėvams ir seneliams. Turime labiau pasistengti apginti juos dabartinės audros metu, kaip ir mes buvome apsaugoti mažuose ir dideliuose savo gyvenimo verpetuose. Nepalikime senelių vienišų, nes vienatvėje koronavirusas žudo labiau“, – rašoma Popiežiškosios pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterijos žinioje. Joje ypač atkreipiamas dėmesys į senelių globos namuose gyvenančius žmones. Kasdien girdime baisias žinias apie sąlygas juose, mirė jau tūkstančiai asmenų. Didelis skaičius pažeidžiamų žmonių vienoje vietoje ir sunkumai gauti apsaugos priemonių nulėmė labai sudėtingas situacijas, nepaisant priežiūros personalo pasiaukojimo ir kartais aukos. Dabartinė krizė taip pat yra ankstesnio priežiūros ir pasirengimo trūkumo pasekmė.
Šventojo Sosto dikasterijos žinioje pabrėžiama, kad senelių – gyvenančių globos namuose, vienišų, ligotų – gyvybių gelbėjimas yra toks pat svarbus, kaip ir kitų žmonių. Pats laikas imtis priemonių ten, kur pandemija dar neišplito. Seneliai vaidina vaidmenį visuomenėje ir Bažnyčioje, mūsų ateitis priklauso nuo to, kaip su jais pasielgsime.
„Melskimės už senelius ir vyresnio amžiaus žmones visame pasaulyje. Susiburkime aplink juos mintimis ir širdimi, o, kur įmanoma, veikime, kad jie neliktų vieni“, – kviečia Popiežiškoji pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterija. (RK / Vatican News)
