Popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienio maldos proga apmąstė Mišių evangelijos skaitinį apie Lozoriaus prikėlimą iš numirusių (Jn 11, 1–45). Dievo Žodis sugrąžina gyvybę ten, kur mirtis. Jėzus kviečia nuristi akmenį nuo visko, kas veda į mirtį, nes Dievas mus sukūrė ne mirčiai, o gyvenimui – gražiam, geram, džiugiam gyvenimui.
Mirė Jėzaus artimas draugas Lozorius, Mortos ir Marijos brolis. Morta išeina pasitikti Mokytojo, priekauštauja, kad jei būtų atėjęs anksčiau, būtų išvengta Lozoriaus mirties – „jis nebūtų miręs!“. Jėzus į tai atsako: „Tavo brolis prisikels!“. Tada taria: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane – nors ir numirtų, bus gyvas“.
Jėzus būtų galėjęs neleisti, kad jo draugas Lozorius mirtų. Tačiau jis norėjo prisiimti mūsų skausmą dėl mums artimų žmonių mirties ir, labiau už bet ką kitą, parodyti Dievo galią mirčiai, sakė sekmadienio vidudienį Pranciškus.
Evangelija pasakoja, kad Jėzus labai susigraudino ir pravirko, nuėjo prie Lozoriaus kapo ir padėkojo Tėvui, kad visuomet jį išklauso, liepė nuristi akmenį nuo kapo olos ir galingu balsu sušuko: „Lozoriau, išeik!“. Ir Lozorius išėjo iš kapo, su apraišiotomis rankomis ir kojomis, drobule uždengtu veidu.
Iš šio Evangelijos pasakojimo matome, kad žmogaus tikėjimas ir visagalio Dievo meilė vienas kito ieško ir susitinka. Tai mums paliudija Mortos ir Marijos šauksmas – priekaištas, kuris yra visų mūsų šauksmas: „Viešpatie, jei tu čia būtum buvęs!...“. Tačiau Dievo atsakymas nėra tik žodžiai, bet pats Jėzus. Jėzus sako: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Būkite tikintys. Gedėdami nepaliaukite tikėję, net jei atrodytų, kad laimėjo mirtis. Nuritinkite akmenį nuo širdžių! Leiskite, kad Dievo Žodis sugrąžintų gyvybę ten, kur mirtis“. – kalbėjo Pranciškus.
Taip pat šiandien Jėzus kartoja: „Nuriskite akmenį!“. Dievas nesukūrė mūsų kapams, sukūrė mus gyvenimui, gražiam, geram, džiugiam gyvenimui. Tačiau „mirtis per velnio pavydą atėjo į pasaulį“, – sako Senojo Testamento Išminties knyga.
Todėl esame pašaukti nuristi akmenį nuo visko, kas veda į mirtį: veidmainystė tikėjimo reikaluose yra mirtis; destruktyvus kito kritikavimas yra mirtis; įžeidinėjimas, šmeižtas yra mirtis; vargstančiojo atstūmimas yra mirtis, sakė Pranciškus. Jis pakartojo, jog Viešpats prašo nuristi šiuos akmenis nuo mūsų širdžių – tada aplink mus vėl sužydės gyvybė.
Kristus gvyena, kas jį priima ir seka juo atranda ryšį su gyvenimu. Be Kristaus, atsiribojus nuo Kristaus ne tik nėra gyvenimo, bet yra atkritimas į mirtį.
Užbaigęs trumpą pamąstymą Pranciškus pakvietė maldai, sukalbėjo „Viešpaties Angelą“, maldą už mirusiuosius ir suteikė palaiminimą. (SAK / Vatican News)
