Nuo koronaviruso sukeltų komplikacijų mirusių medikų ir kunigų, už kuriuos kovo 24 dienos ryto Mišiose meldėsi popiežius, skaičius viršijo septynias dešimtis.
Kovo 23 dieną Italijos nacionalinė gydytojų chirurgų ir dantistų federacija paskelbė sąrašą su 24 gydytojų pavardėmis. Dauguma jų darbavosi ten, kur koronaviruso epidemija labiausiai išplito.
Pirmasis vardas sąraše – kovo 11 dieną Lombardijoje miręs 68 metų amžiaus gydytojas Roberta Stella, Varezės provincijos medikų draugijos pirmininkas.
Jauniausias iš mirusiųjų medikų yra 1963 gimęs yra Marcello Natali, kuris darbavosi Lodi mieste, taip pat Lombardijoje.
Kovo 14 dieną mirė 72 metų gydytojas Gino Fasoli. Jis jau buvo išėjęs į pensiją, tačiau atsiliepė į prašymą padėti Brešijos mieste, kuriame labai trūko medikų rankų. Tai buvo drąsus ir dosnus gydytojas, kuris praeityje savanoriškai vyko į Afriką ir gydė ebolos virusu užsikrėtusius pacientus.
Paskutinysis sąraše, kuris, galima spėti, ilgės, yra kovo 23 dieną miręs gydytojas Rosario Lupi, kuris dirbo Bergame, viename iš epidemijos epicentrų šiaurės Italijoje.
Medicinos sektoriaus darbuotojai susiduria su itin didele užsikrėtimo rizika. Nurodoma, kad bendras Italijoje koronavirusu užkrėstų medikų ir slaugytojų skaičius artėja prie 5000. Didžioji dalis gydosi namuose, dalis patys tapo sunkiais pacientais ir kovoja už savo sveikatą bei gyvybę.
Italijos žiniasklaida taip pat mini, jog su koronavirusu siejama apie 50 katalikų kunigų mirčių, daugiausia šiaurės Italijoje. Kai kurie buvo seneliai, nebeturėję aktyvių pareigų, tačiau didžioji dalis dar darbavosi sielovadoje, vadovavo parapijoms ar padėdavo jų klebonams.
Tiek gydytojai, tiek kunigai liko su savo žmonėmis. Ganytojai, visą gyvenimą tarnavę savo bendruomenėms, dabar laidojami kartu su jais ir kaip jie – be apeigų, nes nėra galimybių jas atlikti. Išsiskiria Bergamo vyskupija, kuri pateikia 22 nuo kovo 6 iki kovo 23 dienos mirusių kunigų vardus. Jie buvo gerai žinomi savo kaimeliuose ir miesteliuose, kuriuose darbavosi po kelis, keliolika ar net keliasdešimt metų. Kai kurie buvo grįžę užtarnautam poilsiui po ilgų misijų kituose kontinentuose.
Vienas iš paskutiniųjų, mirusių naktį iš kovo 22 į kovo 23 dieną po dviejų savaičių kovos buvo kunigas Fausto Rosmini, jo veidas buvo gerai visiems žinomas Bergame. Kalėjimo kapelionas nuo 1992 metų, nuolatinis svečias miesto stotyje ir aikštėse, kur rūpinosi visais – priklausančiais nuo alkoholio ir narkotikų, benamiais, buvusiais kaliniais, iš kolonijų išėjusiais jaunuoliais, gatvės moterimis, paskutiniu metu – migrantais, ypač nepilnamečiais be tėvų. Kaip pasakoja viena Bergamo socialinė darbuotoja, vardu Elena Romano, kai prieglaudoje pritrūkdavo vietų ar iškildavo kitų problemų, jie visada skambindavo don Faustui, nes žinojo, ką jis atsakys: „Atsiųsk tą žmogų pas mane, ką nors sugalvosime.“ „Sunku kalbėti būtuoju laiku“, – sakė Bergamo kalėjimo direktorė Teresa Mazzotta. „Tokių žmonių dažnai nepasitaiko“, – pritarė Bergamo meras Giorgio Gori, sužinojęs apie kunigo Fausto Rosmini mirtį. „Jis buvo gyva artimo meilės ikona“, – liūdnai sakė Bergamo vyskupas Francesco Beschi, sužinojęs apie dar vieno savo kunigo mirtį.
Vyskupas Beschi pranešė savo vyskupijos tikintiesiems, jog penktadienį apsilankys kapinėse ir melsis už daugiau nei dvi dešimtis kunigų, už beveik 1200 mirusiųjų savo vyskupijoje. Maldą bus galima stebėti nuotoliniu būdu ir, žinoma, prisidėti prie jos.
RK / Vatican News)
