Vatikane antradienį, kovo 24-ąją, paskelbta popiežius žinia Pasaulinės maldos už pašaukimus dienos proga. Pranciškus žinioje drąsina visus pašauktuosius į santuokinį, kunigystės ir pašvęstąjį gyvenimą, taip pat visą Bažnyčios bendruomenę, nueiti Viešpaties kiekvienam skirtu pašaukimo tarnystės keliu. Ypač šiandien, bet ir įprastoje sielovadoje atrasti kelią į kiekvieno tikinčiojo širdį, kad kiekvienas išgirstų Dievo kreipimąsi, išdrįstų į jį atsiliepti teigiamai, įveiktų tikėjimo į Kristų kliūtis ir paaukotų gyvenimą kaip Dievo šlovinimo giesmę vardan brolių ir viso pasaulio.
Popiežius žinioje prisiminė savo laiške kunigams šv. Jono Vianėjaus mirties 160 metinių proga įvardytus keturis raktažodžius, kuriais dėkojo dvasininkams už jų tarnystę: skausmas, dėkingumas, drąsa, šlovinimas, ir pasiūlė juos permąstyti Mato evangelijos pasakojimo apie Jėzaus ir Petro patirtį vieną audringą naktį Tiberiados ežere šviesoje (Mt 14, 22–33).
Mokinių yrimasis naktį per vėjo blaškomas bangas į Jėzaus jiems nurodytą tikslą kitame ežero krante primena mūsų gyvenimo kelionę: visuomet neramią, paženklintą įvairių pavojų ieškant saugaus kranto, laukiant, kad vairininkas pasuktų teisinga kryptimi. Kartais suklystame, apakina iliuzijos, nesivadovaujame švyturio šviesa, rodančia saugų krantą, arba kovojame su priešingu sunkumų, abejonių ir baimių vėju. Tas pats įvyksta Jėzaus mokinių širdyse: pašaukti sekti Mokytoju, jie turi nuplaukti į kitą krantą, drąsiai apsipręsdami atsisakyti savo saugumo ir sekti Viešpačiu. Evangelija pasakoja, kad šiame nelengvos kelionės nuotykyje nesame vieni, nes Jėzus ateina pasitikti valties vėjo blaškomu vandeniu; Jis liepia Petrui eiti banguojančiu vandeniu pas jį ir matydamas jį beskęstantį išgelbėja, kartu įlipa į valtį, o tuomet ir vėjas nurimsta.
Viešpats ne tik suteikia drąsos lipti į valtį, bet ir nurodo teisingą kryptį. Jis – mūsų vairininkas, palydi kelionėje, kad neužplauktume ant neapsisprendimo uolų ir net leidžia eiti vandeniu. Viešpats žino, kad pamatinis gyvenimo apsisprendimas sudaryti santuoką ar ypatingu būdu pasišvęsti jo tarnystei reikalauja drąsos. Jam žinomi mūsų gyvenimo laivą supantys klausimai, abejonės, baimės, todėl užtikrina: „Nebijok, esu su tavimi!“.
Viešpats mus pašaukia, nes nori, kad kaip Petras gebėtume eiti vandeniu, o tai reiškia mokėti gyventi tarnaujant Evangelijai taip, kaip Jis nurodo per įvairias pasauliečių, dvasininkų ir pašvęstojo gyvenimo pašaukimo formas. Tikėjimas mums leidžia eiti link Prisikėlusio Viešpaties ir įveikti visas audras. Viešpats mums ištiesia savo ranką, dovanoja ryžtą pašaukimą išgyventi su džiaugsmu ir laime, užėjus audroms įsako priešingiems vėjams nutilti, tuomet blogio, baimės ir nusivylimo jėgos nebeturi mums galios.
„Drąsos, nebijokite. Jėzus yra su mumis, jei atpažįstame jį kaip vienintelį savo gyvenimo Viešpatį. Jis ištiesia mums savo ranką ir mus palaiko, kad išgelbėtų“, – rašo popiežius Pasaulinės maldos už pašaukimus dienos žinioje.
57-oji Pasaulinė maldos už pašaukimus diena, šiemet minima gegužės 3-ąją, pirmąjį gegužės sekmadienį, kuris liturginiame kalendoriuje yra IV Velykų sekmadienis. Lietuvoje šią dieną švenčiama Motinos diena ir rengiamos gegužinės pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei. (SAK / Vatican News)
