Nuo Bergamo iki Salerno, nuo šiaurės iki pietų, per keletą valandų mirė aštuoni kunigai. Kovo 19-ąją Italijos Bažnyčia meldėsi, kad šis sunkiausias šaliai ir pasauliui išbandymas baigtųsi kuo greičiau.
Bažnyčia verkia savo tarnų kartu su jų žmonėmis. Ypač gedima Bergame, Parmoje, Milane, Kremonoje, Lukanijoje, kur daugiausia aukų. Pasiekia žinios ir apie užgesusias vienuolių, diakonų, kurijų darbuotojų, katalikiškų centrų bendradarbių gyvybes. Kunigai suserga ir miršta kaip kiti, kartu su kitais, gal net labiau už kitus, nes visada būna tarp žmonių, ne tik atlikdami misiją, bet ir būdami paprastų žmonių kunigai. Ganytojai, visą gyvenimą tarnavę savo bendruomenėms, dabar laidojami kartu su jais ir kaip jie – be apeigų, nes nėra galimybių.
Popiežius Pranciškus paskambino kai kurių vyskupijų ganytojams – Bergamo, Lodi, Kremonos, pasiteirauti apie situaciją bei norėdamas sužinoti ir apie vyskupo Antonio Napolioni sveikatą, kuris buvo dėl viruso simptomų kelioms dienoms paguldytas į ligoninę, o po to išleistas. Abu sutarė, kad tai – buvimo ganytojais, turinčiais savo avių kvapą, pasekmė.
Į kunigus laišku kreipėsi Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas Gualtiero Bassetti. „Šiuo sunkiu metu jaučiame pareigą paliudyti artumą ligoniams ir tiems, kurie taip kilniai jais rūpinasi, šeimoms, kurios stokoja, kiekvienam, kas padeda kitiems. Ypač galvoju apie jus, kunigai, kurie dovanojate savo liudijimą parapijų tikintiesiems ir visiems žmonėms, kurie žvelgiate į Bažnyčią, atskleidžiate draugiškos Bažnyčios veidą, kuri rūpinasi artimu.“ Pasak kardinolo, kunigai ne tik liudija solidarumą su visais, likdami namuose, bet tuo pat metu yra pasirengę išeiti paguosti sunkiausiai sergančių ar palydėti mirusiųjų. „Žinau, kaip gali būti skaudu švęsti Eucharistiją be bendruomenės, be žmonių, tačiau jūs kasdien ant altoriaus atnešate visų kančias ir viltis. Niekas nelieka pamirštas, visus prisimenate užtarimo maldoje“, – rašo kardinolas. Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas dėkoja kunigams už kantrybę atsiliepiant į daugybę skambučių ir mezgant virtualų, tačiau gilų ryšį, už pastangas atrasti naujus būdus socialiniuose tinkluose, kaip skelbti, kad Viešpats šalia, padrąsinti visus melstis šeimose.
„Esate gyvas gerojo samariečio atvaizdas - jūs, kurie kartu su savanoriais darbuojatės Caritas ar šeimų centruose, kurie atliekate kapelionų tarnystę kalėjimuose ir ligoninėse“, – pažymi kardinolas.
Tai ypatingas artimo meilės liudijimas, o kartu ir didelis iššūkis šiomis dienomis Bažnyčiai. Koronavirusas nusinešė nemažai kunigų gyvybių, nuo Bergamo iki Salerno. Bergamas, miestas-kankinys, iš kurio aidi pagalbos šauksmas dėl perpildytų ligoninių ir pasiekia tragiški vaizdai su kariniais sunkvežimiais, naktį gabenančiais karstus, neteko daugiausiai kunigų.
Kovo 20 d. skelbta apie 15 kunigų mirtis vyskupijoje. Bergamo vyskupas Francesco Beschi, pagerbdamas juos, pasakoja, kad kai kurie jų buvo senukai, nuostabūs žmonės, kupini meilės, kurie kartu gyveno senelių namuose. Kiti – brandaus amžiaus, bet iki šiol padedantys parapijose. Penki buvo gan jauni, kritę tarnystėje, jų bendruomenės liko be klebonų. Vienas jų – kunigas Giuseppe Casnigo iš Val Gandino, Val Serianos slėnio, – visų mylimas kunigas, paprasto būdo, plačios širdies, kuri visus sužavėdavo; jis susirgo ir užgeso ligoninėje.
Milanas gedi trijų kunigų, kurių neteko per tris dienas. Du iš jų – universitetų kapelionai, abu priklausantys „Comunione e Liberazione“ bendruomenei - aštuoniasdešimt dvejų sulaukęs kunigas Marco Barbetta ir septyniasdešimtmetis kunigas Luigi Giussani. Parma gedi šešių kunigų, jauniausiam buvo 55-eri metai.
Liūdna žinia pasiekė iš Italijos pietuose esančios Salerno-Kampanijos-Ačerno vyskupijos, kur užsikrėtė ir mirė Caggiano klebonas, keturiasdešimt penkerių metų kunigas Alessandro Brignone. Tai pirma kunigo netektis šalies pietuose.
Dažnai mirtys ištinka izoliacijoje, kai nespėjama atsisveikinti su artimaisiais, kai nėra kam paguosti, kai nėra galimybių priimti paskutinio patepimo, palaiminimo. Bergamo vyskupas Francesco Beschi, duodamas interviu italų laikraščiui „Corriere della Sera“, paragino ligonių vaikus ir medikus laiminti mirštančiuosius. „Mūsų pareiga daryti viską dėl ligonių, ieškoti būdų, kaip galime jų neapleisti“, – sakė vyskupas, kviesdamas šeimos narius laiminti savo mirštančius tėvus ir senelius namuose, nes tai gali daryti visi pakrikštytieji. Vyskupas Beschi priminė, kad anksčiau tėvai atsisveikindami laimindavo vaikus, dabar tą gali daryti vaikai, o intensyvios terapijos skyriuje – medikai ir slaugės gali palaiminti mirštantįjį, sukalbėti už jį maldą, jei jaučia, kad žmogui tai svarbu.
(DŽ/Vatican News info)
