Kovo 11 dienos trečiadienio katechezėje popiežius Pranciškus komentavo ketvirtąjį palaiminimą: „Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo: jie bus pasotinti (Mt 5, 6)“. Dėl prevencinių priemonių, skirtų koronaviruso sutramdymui, susitikimas su tikinčiaisiais buvo atšauktas, o Šventojo Tėvo katechezė buvo tiesiogiai transliuojama „Vatican News“ ir kitais kanalais.
Pirmuose trijuose palaiminimuose, priminė popiežius, buvo kalbama apie vargdienio dvasią, liūdesį ir romumą. Ketvirtajame kalbama apie dar vieno pobūdžio silpnumą – alkį ir troškulį. Tai nėra abstraktūs troškimai, tačiau kasdieniai ir gyvybiniai poreikiai.
„Tačiau ką reiškia jausti teisingumo alkį ir troškulį? Žinoma, kad nekalbame apie tuos, kurie trokšta keršto, nes ankstesnis palaiminimas mini romumą“, – atkreipė dėmesį popiežius. Be abejo, neteisingumas žeidžia visus: visuomenei labai reikia lygybės, tiesos ir socialinio teisingumo. Moterų ir vyrų patirtas blogis skaudina ir Dievo Tėvo širdį. Nes tėvui yra skaudu dėl vaikų patiriamo blogio. Šventasis Raštas pabrėžia, jog Dievas klausosi vargšų ir prispaustųjų skundų, Jis išvaduoja savo tautą.
Tačiau, pasak Pranciškaus, Viešpaties minimas teisingumo alkis ir troškulys yra dar gilesnis už žmogiško teisingumo troškimą, kurį kiekvienas žmogus nešiojasi širdyje. Tame pat Kalno pamoksle Jėzus priduria: „jeigu teisumu neviršysite Rašto aiškintojų ir fariziejų – neįeisite į dangaus karalystę“. Jis kalba apie kai ką daugiau, nei žmogiška teisė ar asmeninė disciplina.
Šventajame Rašte yra kalbama apie troškulį, kuris nėra fizinis ir kurį jaučiame mūsų būties gelmėse: „Dieve, tu esi mano Dievas, tavęs aš ieškau, – mano gyvastis tavęs ilgisi, mano kūnas tavęs trokšta, kaip sausa, pavargusi ir perdžiūvusi žemė (Ps 63, 2).“ Bažnyčios Tėvai kalba apie širdies nerimą, kurį, priduria šventasis Augustinas, nuraminti gali tik Viešpats.
„Kiekvienoje širdyje, taip pat labiausiai sugedusio ir nuo gerumo nutolusio žmogaus, slepiasi šviesos ilgesys; po apgaulių ir klaidų griuvėsiais slypi tiesos ir gėrio troškulys, kuris yra Dievo troškulys. Šventoji Dvasia žadina šį troškulį: ji yra gyvasis vanduo, kuris sulipdė mūsų dulkes ir kuriantis dvelksmas, kuris joms suteikė gyvenimą“, – sakė popiežius Pranciškus.
Dėl to Bažnyčia turi skelbti Šventosios Dvasios persmelktą Dievo Žodį, nes Jėzaus Kristaus Evangelija yra didžiausias teisingumas, kuris gali būti pasiūlytas žmonijos širdžiai: tai jos gyvybinis poreikis, nors ji to ir nežino.
„Pavyzdžiui, kai vyras ir moteris susituokia ir trokšta padaryti kažką didelio ir gražaus, išsaugodami šį troškulį visada sugebės eiti pirmyn, su malonės pagalba įveikti problemas. Ir jaunuoliai turi tokį alkį, kurio negalima prarasti! Reikia saugoti ir maitinti vaikų širdyse esantį meilės, švelnumo, svetingumo troškimą, kuris matomas jų nuoširdžiuose ir šviesiuose poelgiuose“, – kalbėjo Šventasis Tėvas, pasak kurio, kiekvienas asmuo yra pašauktas atrasti, kas iš tiesų svarbu, ko jam iš tiesų reikia, ko reikia geram gyvenimui, kas yra antraeiliai dalykai, be kurių galima kuo ramiausiai apsieiti.
Ketvirtajame palaiminime Jėzus kalba apie troškulį, kuris bus numalšintas paties Dievo. Tesuteikia Viešpats, meldė popiežius, šią malonę: teisingumo troškulį, kuris yra troškimas atrasti ir regėti Dievą, daryti gerą kitiems. (RK / Vatican News)
