Vasario 26-ąją prasideda gavėnia. Tą dieną – vadinamą Pelenų trečiadieniu – pasninku ir pelenų barstymu ant tikinčiųjų galvų prasideda atgailos ir atsivertimo, pasirengimo Kristaus kančios ir prisikėlimo iškilmėms laikotarpis.
Popiežius Pelenų trečiadienio rytą priims maldininkus bendrojoje audiencijoje Vatikane. Pavakare Šventasis Tėvas dalyvaus Pelenų trečiadienio apeigose Romos Aventino kalvoje. Pirmosios gavėnios stoties liturgija Šv. Anzelmo bazilikoje prasidės 16.30 val. Paskui popiežius dalyvaus atgailos procesijoje į Aventino Šv. Sabinos baziliką, vadovaus Pelenų trečiadienio Mišioms, jų metu ant tikinčiųjų galvų, taip pat ant popiežiaus galvos bus barstomi pelenai.
Šv. Sabinos bazilika yra pirmoji iš keturiasdešimties gavėnios stočių Romos vyskupijoje ir pagal seną tradiciją Pelenų trečiadienio Mišias joje aukoja Romos vyskupas – popiežius. Senovėje, pradedant IX amžiumi, popiežiai su atgailaujančiais tikinčiaisiais ateidavo basi apie kilometrą kelio gan stačiu kalvos šlaitu į Šv. Sabinos baziliką, pirmąją gavėnios stotį ant Aventino kalvos, iš Palatino kalvos papėdėje esančios šv. Anastazijos bazilikos, kurioje popiežius pelenų barstymu ant galvos paženklindavo penitentus, gavėnios pradžioje pradedančius viešą atgailą. Anuomet tai būdavo vienkartinis tikinčiojo gyvenime atgailos įvykis ir vieša sakramentinė išpažintis. Penitentai visą likusį gavėnios laikotarpį – keturiasdešimt dienų iki Didžiojo ketvirtadienio – privalėjo atgailauti kūnu ir dvasia: dažniau klausytis Dievo žodžio, karščiau melstis, pasninkauti, vykdyti artimo meilės darbus. Atgailos ir atsivertimo laikotarpis simbolizavo penitento vienijimąsi su Kristumi, keturiasdešimties dienų pasninku dykumoje atgailavusiu dėl kiekvieno žmogaus. Vėliau, praėjus viešos išpažinties laikams (ją pakeitė individuali išpažintis), pelenais pradėti barstyti visi tikintieji.
Pastaraisiais dešimtmečiais procesijos į Šv. Sabinos baziliką dalyviai nueina maždaug 300 metrų kelią iš benediktinų šv. Anzelmo bazilikos, esančios ten pat, Aventino kalvos viršuje. Procesijoje popiežių lydi Romos kardinolai, prelatai, Aventino kalvos vienuolių bendruomenių nariai – Šv. Anzelmo benediktinai ir Šv. Sabinos dominikonai, tai pat kiti tikintieji.
Pelenų barstymo apeigą per popiežiaus Mišias paprastai atlieka Šv. Sabinos titulo kardinolas, šiuo metu tai slovakas kardinolas Jozef Tomko, pagal amžių vienas iš vyriausių kardinolų. Jam kovo 11 dieną sukanka 96 metai.
Jozefą Tomko Šv. Sabinos bazilikos kardinolu 1985 metais paskyrė popiežius šv. Jonas Paulius II. Nuo tada kardinolas Tomko pelenais barstė trijų popiežių galvas – Jono Pauliaus II, Benedikto XVI ir Pranciškaus.
Kardinolas Tomko ilgus kunigystės ir vyskupystės metus pašventė tarnystei Šventajam Sostui. Jis daug metų vadovavo Tautų evangelizavimo kongregacijai, o iki pat 80-ojo gimtadienio buvo Tarptautinių eucharistinių kongresų popiežiškosios komisijos pirmininkas. 2019 metais kardinolas Tomko šventė 70-ąsias kunigystės ir 40-ąsias vyskupystės metines.
Šventosios Sabinos bazilika ant Aventino kalvos yra viena pirmųjų Romos vyskupijos bažnyčių. Šv. Sabinos titulą jai 423 metais suteikė popiežius Celestinas I. Šv. Sabina buvo antrajame amžiuje gyvenusi romietė, suimta Mišių metu ir nuteista nukirsdinti apie 120-uosius metus. Kartu buvo nukirsdinta Sabinos tikėjimo mokytoja šv. Serapija. Šių moterų relikvijos yra bene didžiausias Šv. Sabinos bazilikos turtas.
Šv. Sabinos bazilika nuo XIII amžiaus pradžios yra Pamokslininkų ordino arba dominikonų generalinių namų būstinė. Čia gyveno ordino steigėjas šv. Dominykas Guzmanas. XIII amžiaus pabaigoje bazilikoje surengta konklava, Romos vyskupu išrinkusi Girolamo Masci, pirmąjį popiežių pranciškoną – Mikalojų IV. (SAK / VaticanNews)
