Sekmadienio vidudienį kreipdamasis į „Viešpaties Angelo“ maldai Šv. Petro aikštėje susirinkusius piligrimus ir romiečius, popiežius priminė, kad šią dieną, minėdama Jėzaus paaukojimą Jeruzalės šventykloje, Bažnyčia dėkoja Dievui už jam gyvenimą pašventusius vienuolius. Ištikimai sekdami Kristų ir gyvendami pagal Evangeliją, pašvęstieji yra labai brangus Bažnyčios turtas, sakė Pranciškus.
Trumpoje katechezėje komentuodamas sekmadienio Mišių Evangelijos pasakojimą apie Mariją ir Juozapą, atnešusius kūdikį Jėzų į Jeruzalės šventyklą, popiežius atkreipė dėmesį į du šio pasakojimo aspektus – judėjimą ir nuostabą.
Evangelisto Luko scena dinamiška, joje pavaizduoti asmenys nestovi vietoje, juda. Marija ir Juozapas keliauja į Jeruzalę. Senelis Simeonas, Šventosios Dvasios paskatintas, ateina į šventyklą. Pranašė Ona tarnauja šventykloje per dienas ir naktis. Visi aprašomo įvykio dalyviai nėra statiški, visi ką nors veikia. Nejudrumas, neveiklumas niekaip nesuderinami su tikra krikščioniška laikysena, su Bažnyčios pašaukimu, sakė Pranciškus. Pasauliui reikia veiklių krikščionių, kurie nepavargdami skuba gyvenimo keliais, neša guodžiančią Jėzaus žinią. Kiekvienas pakrikštytasis yra gavęs siuntimą į evangelizavimo misiją. Parapijos ir bendruomenės turi sukurti sąlygas, kad visi jų nariai – jaunimas, šeimos, vyresnio amžiaus žmonės – galėtų aktyviai dalyvauti Bažnyčios gyvenime ir misijoje.
Antrasis pasakojimo apie Jėzaus paaukojimą aspektas, būdingas visiems jo veikėjams, yra nuostaba. Tėvai stebėjosi tuo, kas buvo apie jų kūdikį kalbama. Išvydęs Jėzų, Simeonas ima garsiai šlovinti Dievą. Panašiai į Jėzaus pasirodymą šventykloje reaguoja ir pranašė Ona. Visi šios scenos dalyviai nustemba, matydami jiems prieš akis atsiveriantį slėpinį. Pasak popiežiaus, sugebėjimas stebėtis yra labai svarbus bruožas, reikalingas mūsų dvasiniam gyvenimui, padarantis vaisingą mūsų susitikimą su Viešpačiu. Ir priešingai – kas nesugeba stebėtis, tas abejingai praeina pro kiekvieną dieną gyvenime vykstančius svarbius dalykus, vis didindamas atstumą tarp tikėjimo ir gyvenimo.
Baigdamas trumpą kalbą popiežius meldė Mergelę Mariją, kad ji mums padėtų kontempliuoti Jėzų, kuris yra Dievo dovana mums, su nuoširdžia nuostaba džiugiai eiti pirmyn, kad savo gyvenimu šlovintume Dievą ir tarnautume broliams. (JM / VaticanNews)
