Krikščioniškasis mokymas – tai ne griežta ir savyje užsidariusi doktrina ir ne kartu su laikų kaita kintanti ideologiją, bet dinamiška tikrovė, kuri, būdama ištikima savo pagrindui, iš kartos į kartą vis atsinaujina, skelbdama prisikėlusį Jėzų Kristų, sakė popiežius Pranciškus, ketvirtadienio rytą audiencijoje priimdamas į kasmetinę plenarinę sesiją susirinkusius Tikėjimo mokymo kongregacijos narius.
Popiežius pateikė trumpą šiai kongregacijai keliamų užduočių apibrėžimą: tarnauti visuotinei Bažnyčiai, padėti Romos vyskupui ir viso pasaulio vyskupams skelbti ir saugoti tikrą katalikišką mokymą tikėjimo ir moralės klausimais. Šia prasme, sakė Pranciškus, šiemetinėje kongregacijos plenarinėje sesijoje svarstoma mūsų laikais ypatingai aktuali tema: kaip padėti nepagydoma liga sergančiam, paskutinį gyvenimo etapą gyvenančiam žmogui?
Pasak popiežiaus, civilizuota visuomene galime vadinti tik tą, kuri turi išsiugdžiusi antikūnius šiandien plintančiai liguistai žmonių atmetimo kultūrai, kuri pripažįsta žmogaus gyvybės neliečiamumą, kuriai solidarumo vertybė yra skirtingų visuomenės narių darnaus sambūvio pagrindas.
Krikščionių tikėjimas skelbia, kad kiekviena žmogaus gyvybė dėl savo amžinojo pašaukimo niekada nepraranda savo vertės ir orumo. Net ir būdama silpna ir pažeidžiama, ji visada yra verta didžiausios pagarbos. Kristus Gerojo samariečio pavyzdžiu mus moko, koks turi būti mūsų santykis su kenčiančiu žmogumi. Popiežius taip pat paminėjo šį mokymą savo gyvenimu ir veikla įkūnijusią šventąją Kalkutos Motiną Teresę. Paminėjo ir labai svarbią tarnystę, kuri su pasiaukojimu ir meile atliekama paliatyviosios slaugos hospisuose.
Audiencijos pabaigoje popiežius padėkojo Tikėjimo mokymo kongregacijai ir už kitą šiuo metu jos atliekamą darbą: neseniai pradėtas studijas, kurių tikslas – normų dėl sunkiausių nusikaltimų, vadinamųjų graviora delicta, atnaujinimas. Tai svarbus indėlis siekiant, kad Bažnyčia su visu įmanomu rimtumu ir skaidrumu saugotų sakramentų šventumą ir gintų pažeidžiamų žmonių orumą. (JM / VaticanNews)
