Popiežius pradėjo naują katechezių ciklą apie palaiminimus Mato Evangelijoje. Katechezės temą pristatė dvasininkai, keliomis kalbomis perskaitę trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams Evangelijos pagal Matą skaitinį:
Kalno pamokslas
„Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. Atvėręs lūpas jis mokė: „Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė. Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti. Palaiminti romieji: jie paveldės žemę. Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo: jie bus pasotinti. Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo. Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą. Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais. Palaiminti persekiojami dėl teisumo: jų yra dangaus karalystė. Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise persekiojo ir pranašus“ (Mt 5, 1–12).
Popiežius pirmąjį Jėzaus kreipimąsi į mokinius, kartais vadinamą Kalno pamokslu, pavadino krikščionių tapatybės kortele – mūsų tapatybės kortele, su Jėzaus veidu ir jo gyvenimo stiliumi. Jėzus kreipiasi į savo mokinius, o per juos į daugelį besiklausančių jo Žodžio, į visą žmoniją, apšviesdamas tikinčiųjų ir daugelio netikinčiųjų gyvenimą.
Kaip Mozė Sinajaus kalne, taip ir Jėzus naujuosius įsakymus paskelbė užkopęs ant kalno šlaito. Jėzus neprimeta naujųjų įsakymų, o pasiūlo juos kaip kelią į tikrąją laimę, kurią Dievas pažada savo tautai ateityje. Gyvenimas pagal palaiminimus nereikalauja sensacingų veiksmų. Pažvelkime į Jėzų: jis nepaliko raštų, nepastatė paminklų. Nurodydamas, kaip gyventi, jis neprašė kurti didingų projektų. Jis paprašė tik vieno kūrybinio darbo – sukurti savo gyvenimą. Todėl palaiminimai yra tarsi gyvenimo žemėlapis; jis nereikalauja antžmogiškų veiksmų, o sekti Kristaus pėdomis kiekvieną gyvenimo dieną.
Kiekvieną palaiminimą sudaro trys dalys. Pirmiausiai įvadinis žodis „Palaiminti“, po to apibūdinami tie, kurie vadinami palaimintaisiais: turintys vargdienio dvasią, liūdintys, alkstantys ir trokštantys teisumo, galiausiai pristatoma priežastis, dėl kurios jie palaiminti.
Palaiminimai moko, kad esame palaiminti ne dėl esamos situacijos, o verčiau dėl naujų aplinkybių, kuriomis galime džiaugtis Dievo malonės dėka. „Palaiminimuose“ kalbama ne apie tuos, kurių pilvai pilni ar kurie gerai gyvena, o apie tuos, kurie patiria malonę, kurie žengia Dievo malonės keliu: kantrumo, neturtingumo, tarnavimo kitiems, paguodos keliu. Jie laimingi, jie bus palaiminti.
Pirmajame savo pamoksle Jėzus pakartoja „palaimintieji“ aštuonis kartus: tai tarsi aštuonios „durys“, pro kurias žengdami galime patirti Dievo meilės galią, perkeičiančią mūsų gyvenimą ir istoriją. Palaiminimai parodo mums kelią, nuvedantį toliau už mūsų ribotumo, ašarų ir nesėkmių į Velykų prisikėlimo džiaugsmą, kurį mums parengė Kristaus pergalingas perėjimas iš mirties į gyvenimą.
Būtų gražu, jei aštuonis palaiminimus išmoktume mintinai, kad galėtume mintimis ir širdimi kartoti Jėzaus mums paliktą įsakymą. Atminkime, kad Jėzaus palaiminimų priežastis nėra dabartinė mūsų padėtis, o būsimoji, kurią palaimintieji paveldės Dievo malonės dėka, nes „jų yra dangaus karalystė“, „jie bus paguosti“, „jie paveldės žemę“...
Popiežius paragino dažniau atsiversti Evangelijos pagal Matą penktąjį skyrių ir perskaityti jo pradžioje esančius palaiminimus; gal net kelis kartus per savaitę juos perskaityti, kad suprastume Viešpaties pasiūlytą gražųjį, tikrąją laimę atveriantį kelią.
„Prašykime Viešpatį, kad suteiktų mums palaiminimų Dvasią, kad galėtume patirti Dievo galią, apsireiškiančią mūsų kasdieniuose kentėjimuose“, – sakė popiežius.
Kristaus paaukojimo iškilmė
Sveikindamas piligrimų grupes Pranciškus priminė ateinantį sekmadienį liturgijoje minėsimas Kristaus paaukojimo iškilmę ir Pasaulinę Dievui pašvęsto gyvenimo dieną.
„Melskime už pašvęstuosius – vienuoles ir vienuolius – kurie aukojasi Dievui kasdienės tarnystės dvasia, kiekvienas pagal savo bendruomenės charizmą siekdami būti ištikimais išganančios Dievo meilės liudytojais. Melskime taip pat už pašaukimus į pašvęstąjį gyvenimą“.
Šv. Jono Bosko minėjimas
Šventasis Tėvas prašė atminti dar vieną liturginį minėjimą – penktadienį minimą jaunimo globėją šv. Joną Bosko. Popiežius priminė kun. Jono Bosko, Saleziečių kongregacijos steigėjo, šventumo pavyzdį, prašė, kad jis ypač užtartų jaunimą, padėtų jiems kurti ateitį neatmetant Dievo plano kiekvienam.
„Melskime šv. Joną Bosko, kad kiekvienas atrastų savo gyvenimo kelyje tai, ko Dievas mums trokšta“. (SAK / VaticanNews)
