Ant titulinės bažnyčios Romoje, kurioje sausio 26 dieną vyko kardinolo Sigito Tamkevičiaus ingreso apeigos, fasado lotynų kalba parašyta, jog ji dedikuota Angelei Meriči, 1474 metais šiaurės Italijoje gimusiai ir 1540-aisiais mirusiai šventajai. Sausio 27-ąją, jos mirties dieną, švenčiamas jos liturginis minėjimas.
Jos šeima vertėsi žemės ūkiu ir galvijų auginimu, tad nuo pat jaunystės merginai teko susipažinti su įvairiais darbais. Kita vertus, jos tėvas buvo raštingas žmogus, kuris negailėjo pinigų knygoms. Iš jų mergaitė sužinojo apie tokias šventąsias kaip Kotryna Sienietė ar Uršulė. Tėvams anksti mirus Angelė persikėlė pas dėdę į Salo miestelį, kuriame susipažino su miesto papročiais.
Siekdama tobulesnio krikščioniško gyvenimo, Angelė davė pranciškonų tretininkės įžadus ir vieną dieną patyrė mistinį regėjimą, kuris pastūmėjo ją leistis į kelią. Pradžia buvo labai kukli, Angelė keliavo iš vienos vietos į kitą, užsukdama į šventoves, o išgyveno teikdama siuvimo paslaugas. Todėl ji dažnai vaizduojama piligrimo rūbais, su lazda rankose. Metams bėgant ji užmezgė daug draugysčių ir pelnė pagarbą savo išmintimi ir dorybėmis.
Galiausiai 1532–1533 metais, būdama beveik 60 metų amžiaus, pasiekusi dvasios brandą, aukštą askezės laipsnį, Angelė įkūrė pirmąją draugiją, kurios narėmis tapo apie tuzinas moterų, jos dvasios dukterų, po to gimė kitos draugijos, kurios ypač atsidėjo ugdymui. Seserims Angelė paliko tokį patarimą: „Jus meldžiu savo prote ir širdyje atsiminti ir įbrėžti visų jūsų (ugdomų) mergaičių vardus. Ir ne vien vardus, bet ir būsenas, polinkius, kiekvieną jų savybę. Tai nebus sunku, jei jas apkabinsite su tikra meile (...) Ypač venkite gauti ką nors jėga, nes Dievas kiekvienam dovanojo laisvą valią ir nenori priversti nei vieno; tačiau siūlo, kviečia ir pataria.“
Reikia pažymėti, kad iš šv. Angelės charizmos gimė naujas vienuolinio gyvenimo būdas, skirtinga nuo tuo metų paplitusių uždaro gyvenimo vienuolijų arba pasauliečių judėjimų. Kai atėjo mirties valanda, ją gaubė didelė šventumo šlovė. Ji palaidota Brešos miesto bažnyčioje, kuri šiandien vadinasi jos vardu. 1768 metais Klemensas XIII Angelę paskelbė palaimintąja, 1807 metais Pijus VII – šventąja, o Pijus IX 1861 metais jos kultą paskleidė visoje Bažnyčioje. Šv. Angelės Meriči dvasinį palikimą perėmė įvairių pakraipų uršuliečių kongregacijos. (RK / Vatican News)
