Prieš išeidamas į savąją Tėvynę, Kristus norėjo savo mokiniams nurodyti kryptį, kurios jie turėtų laikytis tolimesniame gyvenime, nusakyti tikslą ir palikti ženklus – todėl jis jiems ir pasakė: „Kur aš einu – jūs žinote kelią!“ Tomas jam sako: „Viešpatie, mes nežinome, kur tu eini, tai kaipgi žinosime kelią?“
Į šį klausimą Jėzus duoda originalų atsakymą: „Aš esu kelias“. Šitie žodžiai skamba neįprastai. Būtų suprantama, jei Kristus būtų pasakęs: mano žodžiai, mano mokslas, mano įsakymai ir patarimai – jie rodo jums kelią, kuriuo turite eiti! Bet Jis sako: Aš esu kelias! Tai yra daugiau. Jie reiškia ne tik tai – eikite ta kryptimi, kurią aš rodžiau, mokydamas ir sakydamas pamokslus! Įsiklausę į šiuos žodžius, turime išgirsti, kad Kristaus asmuo mūsų gyvenime atlieka daug didesnį vaidmenį, negu mes manome.
Galbūt aš Jums tai galėčiau paaiškinti vienu pavyzdžiu. Prisimenu vieną žygį į kalnus, į kuriuos kopti vienas aš nebūčiau ryžęsis. Bet sutikau vieną kalnų vedlį, kuris man sukėlė tokį didelį pasitikėjimą, jog ryžausi keliauti kartu su juo. Jis pririšo mane prie lyno ir ėjo pirma manęs. Atidžiai stebėjau jį, žiūrėjau, ką jis daro: vienas veiksmas po kito, viena kliūtis įveikiama po kitos, vienas išsikišimas uoloje po kito. Jis viską darė pasitikėdamas savimi, tiksliai ir ramiai – ir kai iš viršaus pasigirdo šūksnis: eik paskui! – nebuvo jokio pagrindo jaudintis. Ten viršuje nebuvo jokio kelio, – nei žemėlapyje, nei pačiuose kalnuose, – bet buvo šitas vyras, juo pasitikėjau, mačiau, ką jis daro, su juo buvau susirišęs tuo pačiu lynu. – Jis buvo mano kelias. Paprasčiausiai nebūtų buvę jokios naudos, jei jis man ten trobelėje kalnų papėdėje būtų aiškinęs: turi eiti ten ir ten, ten žengti, ten prisitvirtinti, ten į dešinę pasukti. – Be jo niekada nebūčiau užlipęs į tą kalną.
Taip panašiai galvojo ir Kristus, kai pasakė, kad Jis yra kelias. Reiškia, mes esame patikėti Jam asmeniškai. Turime Juo pasitikėti, į Jį įsižiūrėti, su Juo būti surišti. Būti krikščioniu, reiškia ne tik priimti Jo mokslą, laikyti teisingais ir išmintingais Jo įsakymus ir nurodymus, būti krikščioniu – reiškia būti susivienijus su Kristumi. Žinoma, Jis turi būti man pavyzdžiu. Bet turiu būti pririštas prie Jo lyno, Juo pasitikėti, net jei Jis mane veda ir į nežinomybę.
Žinote, kaip išreiškiamas asmeninis pasitikėjimas Juo? Gilaus tikėjimo malda. Kur galite į Jį įsižiurėti? Šventajame Rašte, Dievo Žodyje – BIBLIJOJE. Žinote, kokiu būdu galite būti su Juo susijungęs? Per Švenčiausiąjį Sakramentą. Tepririša Jus Kristus prie lyno ir nesirūpinkite per daug dėl ko, ką slepia būsimos valandos ar dienos. Jis viską žino – ir todėl ne taip jau svarbu, kas šiandien Jūsų laukia gyvenimo takelyje: praraja, sunkus kopimas su kabliais, vykdant sudėtingas užduotis, o gal poilsio aikštelė, puikus vaizdas, debesys ar rūkas, – o gal greičiau negu Jūs manote – kryžiaus viršukalnė. Tebūnie taip, kaip turi būti: į Jį žvelgti, Juo TIKĖTI, būti vienybėje su Juo: JIS YRA KELIAS!
(plg. R.S.)
Parengė kun. Paulius Jaraminas
Nuotrauka iš Budas.lt archyvo
