Sausio 20 dieną popiežius Pranciškus priėmė Simono Vyzentalio centro delegaciją. Pasak popiežiaus, kova su bet kokia antisemitizmo, rasizmo ir mažumų neapykantos forma dera su Šventojo Sosto troškimu, kad būtų gerbiamas kiekvieno asmens orumas, nepriklausomai nuo kilmės, religijos ir socialinio statuso.
Pranciškus priminė, jog už savaitės, sausio 27 dieną, bus minimos 75-osios Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinės.
„Ten, 2016 metais, sustojau, kad pajausčiau, kad pasimelsčiau tyloje. Šiandien, kai esame įsiurbti į įvykių verpetą, mums sunku sustoti, pažvelgti į savo vidų ir nutilti, kad išgirstume kenčiančios žmonijos šauksmą. Vartotojamas šiandien yra žodis: kiek nereikalingų žodžių, kiek iššvaistyto laiko kaltinimams ir priekaištams, kiek išrėktų įžeidimų, nesirūpinant tuo, kas sakoma. O tyla padeda išsaugoti atmintį. Jei prarasime atmintį, sunaikinsime ateitį. Neapsakomo žiaurumo, kurį žmonija parodė prieš 75 metus, sukaktis tebūnie kvietimas sustoti, nuščiūti ir atsiminti. Mums to reikia, kad netaptume abejingi“, – kalbėjo popiežius, pasak kurio labai neramu matyti, jog daugelyje pasaulio regionų auga egoistinis abejingumas. Įdomu tik tai, kas patogu patiems. Gyvenimas yra geras, jei yra geras man ir, kai kas nors nesiklosto, sproginėja pyktis, griebiamasi piktų veiksmų.
Anot Pranciškaus, tai rengia dirvą populizmui ir susireikšminimui. Tokioje dirvoje greitai sudygsta ir neapykanta, vėl girdėti ansitemitizmo aidai.
„Nepavargstu tvirtai smerkti bet kokią antisemitizmo formą. Kad pasiektume problemos šaknį, turime nukenksminti dirvą, kurioje auga neapykanta, sėti joje taiką“, – sakė Šventasis Tėvas ir pabrėžė, jog suprasdami, ieškodami ir įtraukdami kitą geriau apsaugome ir save pačius. Svarbu integruoti marginalizuotuosius, ištiesti ranką tolimiesiems, padėti atmestiesiems, kurie neturi priemonių ir pinigų, padėti netolerancijos ir diskriminacijos aukoms.
Popiežius pridūrė, jog krikščionys ir žydai, kaip tvirtina II Vatikano susirinkimo deklaracija Nostra aetate, remdamiesi bendru ir turtingu paveldu, turėtų pirmieji žengti žingsnį šia kryptimi.
„Ne atsiriboti ir atmesti, bet prisiartinti ir įtraukti. Spręsti ne jėga, tačiau suartėjimu. Jei to nedarysime mes, tikintys į Tą, kuris iš dangaus aukštybių mus prisiminė ir jaudinosi dėl mūsų, kas darys?“, – klausė popiežius. (RK / Vatican News)
