Duok man Savąsias akis, Viešpatie,
Kad galėčiau matyti kiekvieną brolį-sesę
Tavo geromis ir gailestingomis akimis,
Kad galėčiau peržengti už fizinės išvaizdos slenksčio
Ir pažinti su jautrumu jų širdis tam,
Kad neščiau paguodą, paramą ir suprasti jų poreikius;
Duok man Savąsias lūpas, Viešpatie,
Kad saviesiems broliams-sesėms galėčiau kalbėti Tavuoju balsu,
Tam, kad galėtų pasiekti jų širdis Tavieji žodžiai,
Ir įžiebčiau meilės liepsnelę dėl Tavęs,
Ir kad kiekvienas mano brolis-sesuo gyventų su Tavimi ir Tau;
Duok man Savąsias rankas, Viešpatie,
Kad galėčiau suskubti pagalbon varge esančiam broliui-sesei,
Kad galėčiau padėti tam, kuris į Tave, Viešpatie, šaukiasi,
Bet lieka vienas ir visų apleistas savajame skausme;
Duok man Savąsias ausis, Viešpatie,
Kad būčiau pasiruošęs visuomet klausytis savo brolio-sesės,
Kad niekas pro jas neprasprūstų, ir kad nebūčiau neatidus
Bei paviršutiniškas;
Duok man Savąją Meilę, Viešpatie,
Kad galėčiau mylėti visada tik Tavąja Šventa ir Tobula
MEILE;
Duok man Savąją ramybę, Viešpatie,
Kad galėčiau dovanoti ją broliams-sesėms, kurie jos neturi,
o jų širdis yra sudrumsta ir skendinti audroje;
Duok man Savąjį džiaugsmą, Viešpatie,
Tam, kad galėčiau jį nešti broliams-sesėms, kurie prarado
džiaugsmą ir viltį;
Duok man Save, Viešpatie,
Pasilik manyje ir veik per mane,
Sunaikink manąjį „Aš“ tam, kad pasidarytų vietos Tau.
Manasis Dieve,
Sunaikink išdidumą, egoizmą, įtarumą, puikybę,
paviršutiniškumą,
Teisimą, nepaslaugumą.
Sunaikink visa tai, ką išmokau šiame pasaulyje
Iš gyvenimo mokyklos,
Kad nelikčiau amžinai pasimetęs
Dėl klaidų, visur pasėtų pasaulio kunigaikščio;
Tačiau Tu gi, Viešpatie, esi pasaulio Karalių Karalius,
esi Karalius visos egzistencijos,
Tu, Viešpatie, esi Vienintelis gyvenimo Mokytojas,
Ir tik į Tave noriu nukreipt savo žvilgsnį
Ir tik Tavo pamokymais noriu kvėpuoti.
...tačiau pats vienas to negaliu, Padėk man, Tėve!
Esu aš, kuris Tavęs to prašau, esu aš, kuris Tavęs
šaukiuosi,
Esu aš, kurs, Tavo man dovanotoje laisvėje, Tave
maldauju:
Tėve, sunaikink mane visą, duok man vieną ir vienintelį
Save patį.
Manasis niekas yra manoji jėga,
Manajame nieke esi Tu, kuris mane pripildai ir dovanoji
man Save patį.
Sunaikink manąją valią, kad manyje visuomet būtų
Tavoji Valia
Ir kad galėčiau eiti į susitikimą su savo broliais-sesėm, kaip
kad Tu to trokšti.
Ir pilnutinai, tobulai juos mylėti, kaip kad Tu mums
įsakei
Ir kiekviename brolyje Tave mylėti, Tave gerbti, Tave guosti,
Tau pagelbėti.
Esame Tavieji vaikai, sutverti iš nieko,
Tačiau sukurti Tavo paties, iš Tavo Dieviškos Meilės
Būties.
Ir kiekvienas iš mūsų esame Tavosios Meilės kibirkštis.
Iš Tavęs išėjusi ir dovanota pasauliui, kad jį uždegtų
Tavąją Meilę.
(S. G.)
Parengė kun. Paulius JARAMINAS
