Dialogas, ne ginklai, yra pagrindinė priemonė nesutarimams išvengti, – priminė popiežius Pranciškus audiencijoje 183 valstybių, taip pat Europos Sąjungos ir Suverenaus Maltos Ordino diplomatams. Popiežius tradicinėje naujametinėje kalboje ketvirtadienį valstybių, palaikančių diplomatinius ryšius su Šventuoju Sostu, atstovams prašė mažinti įtampą ir taikingai spręsti konfliktus – nuo Ukrainos iki Jemeno. Pranciškus sakė, jog ypač neramina padėtis Artimuosiuose Rytuose dėl įtampos tarp Irano ir JAV, galinti rimtai pakenkti kantriai kuriamam Irako atsikūrimo procesui. Visi norime išvengti platesnio masto konflikto. Visos šalys tesistengia nedidinti sankirtos, neužgesinti dialogo ir savikontrolės žiburio, gerbti tarptautinį teisingumą.
Popiežių su naujaisiais metais pasveikino Georgios Poulides, prie Šventojo Sosto akredituoto diplomatinio korpuso dekanas, Kipro ambasadorius, perdavęs linkėjimus Šventajam Tėvui visų valstybių, palaikančių diplomatinius ryšius su Šventuoju Sostu, diplomatų vardu. Šventasis Tėvas jiems pasakytoje kalboje apžvelgė pagrindinius savo pontifikato įvykius 2019 metais, kartu paminėjo šiemet sukankančias įvairias sukaktis, svarbias tiek Bažnyčios, tiek tarptautinės bendruomenės gyvenimui.
2020 metus pradėti su viltimi
Popiežius Pranciškus valstybių atstovų prašė 2020 metus pradėti su viltimi.
„Naujieji metai, atsiveriantys mums tarsi naujagimio kūdikio verksmas, kviečia džiaugtis ir gyventi viltimi, kuri krikščionims yra pamatinė dorybė. Viltingai nusiteikę ženkime į mūsų laukiantį laiką“, – sakė Pranciškus.
Viltis reikalauja realizmo. Reikalauja skaitlingų mūsų epochą kamuojančių ir iškilusių iššūkių suvokimo. Reikalauja, kad problemos būtų vadinamos jų vardu, kad būtų drįstama jas spręsti. Reikalauja neužmiršti, kad žmonija paženklinta praėjusių karų, įgyja vis didesnį naikinimo potencialą, be paliovos smogiantį ypač patiems vargingiausiems ir silpniausiems. Deja, atrodo, kad naujuosius metus supa ne drąsinantys žiburiai, o paaštrėjusi įtampa ir smurtas.
Būtent šios aplinkybės verčia neprarasti vilties. O viltis reikalauja drąsumo. Reikalauja suvokimo, jog blogis, kančia ir mirtis nenugalės ir kad net patys sudėtingiausi klausimai gali būti iškelti ir išspręsti. Viltis yra dorybė, leidžianti žengti pirmyn, išskleisti sparnus kelionei net tada, kai iškylančios kliūtys atrodo neįveikiamos.
Popiežius pasidžiaugė tokio didelio audiencijoje dalyvavusių ambasadorių ir kitų diplomatų skaičiumi, kuris yra reikšmingas, dėkojo diplomatams už įsipareigojimą tvirtinti valstybių ryšius su Šventuoju Sostu siekiant taikingo tautų sugyvenimo.
Šventojo Sosto santykiai su valstybėmis
Popiežius aptarė dvišales sutartis, Šventojo Sosto sudarytas, pasirašytas ar ratifikuotas per 2019 metus su Kongo Respublika, Centrinės Afrikos Respublika – ją pavadino mylima šalimi, Burkina Faso, Angola ir su Italija dėl Lisabonos sutarties įgyvendinimo, kaip ir savo Apaštališkąsias keliones – jos leidžia ne tik sutvirtinti tikinčiuosius tikėjime, bet yra proga paskatinti dialogą politiniu ir religiniu lygmeniu, – sakė Pranciškus.
Jaunimas ir ugdymas
Prisiminęs apsilankymą Panamoje per 34 Pasaulines Jaunimo Dienas popiežius patikino, jog jaunimas – mūsų visuomenės ateitis ir viltis, bet taip jos dabartis, kvietė atkreipti dėmesį į suaugusiųjų, įskaitant dvasininkų atsakomybę už seksualinius nusikaltimus prieš vaikų ir jaunuolių orumą, nusikaltimus, kurie žeidžia Dievą, užtikrino Šventojo Sosto įsipareigojimą išaiškinti nusikaltimus ir užtikrinti jaunimo apsaugą, būtent šiam tikslui buvo skirtas vasario mėnesį Vatikane sušauktas visų katalikų episkopatų pasitarimas. Šių labai rimtų žaizdų akivaizdoje vyresnieji negali atsisakyti savo švietėjiško vaidmens, o turi su dar didesniu uolumu padėti išugdyti jaunimo visavertę dvasinę, žmogišką ir socialinę brandą. Popiežius pranešė, kad žada sušaukti pasaulinio masto susitikimą gegužės 14 dieną tema „Naujai išrasti visuotinį ugdymo aljansą“.
„Niekada anksčiau nebuvo tokio poreikio suvienyti mūsų pastangas ugdymo aljanse, suvienyti brandžius asmenis, galinčius įveikti susiskaldymą ir priešiškumą, ir atgaivinti santykius broliškos žmonijos labui“.
Negalima užmiršti, kad jaunimas laukia vyresniųjų tauraus žodžio ir pavyzdžio, tačiau ir pats jaunimas gali reikšmingai prisidėti, jie savo entuziazmu, įsipareigojimu ir tiesos troškimu nuolatos primena, jog viltis nėra utopija, o taika yra galimas gėris. Šiame kontekste popiežius paminėjo klimato kaitos ir ekologinio atsivertimo iššūkius, kurių kol kas neperpranta tarptautinė politika.
Lotynų Amerika
Vyskupų sinodas Amazonijai iš esmės buvo bažnytinis įvykis, skirtas to regiono Bažnyčios evangelizavimo iššūkiams, tačiau tuo pat metu negalėjo nepaliesti visam pasauliui svarbių integralios ekologijos temų, nes Amazonijos miškai yra žemės „biologinė širdis“, patirianti vis didesnę grėsmę. Lotynų Amerikos šalyje rūpesčių kelia taip pat politinės krizės, visuomenės supriešinimas, kuris nepadeda išspręsti svarbiausių gyventojų problemų, sakė Pranciškus primindamas Venesuelos atvejį.
Politiniai lyderiai turi labiau pasistengti atkurti dialogo kultūrą, kad sustiprintos demokratinės institucijos ir sutvirtinta teisinė valstybė užkristų kelią antidemokratiškoms, populistinėms ir ekstremistinėms apraiškoms.
Artimieji Rytai
Antroji popiežiaus kelionė 2019 metais jį nuvedė į Jungtinius Arabų Emyratus. Tai buvo pirmas Apaštalo Petro įpėdinių apsilankymas Arabų pusiasalyje, sakė Pranciškus, prisiminęs Abu Dabyje jo ir Al Azharo didžiojo imamo al-Tayyibo pasirašytą Žmonijos brolybės dokumentą, priminė šio dokumento svarbą būsimų kartų tarpreliginiam dialogui.
Popiežius sakė, kad taikos ir vilties temos vyravo taip pat jo kelionėje į Maroką, kur su karaliumi Mohamedu VI pasirašė bendrą pareiškimą dėl Jeruzalės, apie šio unikalaus, dvasiškai reikšmingo miesto taikos pašaukimą. Mintys apie Jeruzalę paskatino popiežių paprašyti tarptautinės bendruomenės drąsiai ir nuoširdžiai paremti izraeliečių ir palestiniečių taikos procesą, gerbiant tarptautinę teisę ir, kaip minėta, visomis pastangomis siekti išvengti platesnio masto konflikto Artimuosiuose Rytuose dėl naujos įtampos kilusios tarp Irano ir JAV.
Pabėgėliai ir migrantai
Popiežius taip pat priminė Jemeną, išgyvenantį bene sunkiausią savo istorijoje humanitarinę katastrofą, ir konfliktą Libijoje, šalyje, kuri tapo palanki dirva prekybai žmonėmis. Pranciškus su sielvartu pridūrė, kad Viduržemio jūra tebėra didžiulės migruojančių žmonių kapinės. Popiežius nuogąstavo, kad tarptautinė bendruomenė rodo abejingumą šių situacijų atžvilgiu ir prašė, kad visos valstybės prisiimtų atsakomybę, kad būtų surasti ilgalaikiai sprendimai, leidžiantys pabėgėliams ir migrantams įsikurti ir gyventi saugioje vietoje. (SAK / VaticanNews)
