„Taiką dovanoja mūsų Viešpats Jėzus Kristus ir taika visų pirma turėtų būti vidinė“, – sakė kardinolas John Tong Hon, Honkongo katalikų vyskupijos apaštališkasis administratorius. Tokiais žodžiais jis komentavo jau keletą mėnesių trunkančią įtampą, didžiules manifestacijas ir gatvės susirėmimus Honkonge.
„Mes malda ugdome patys save, o tada liudijame taiką arba galime būti taikdariai, kurie savo žodžiais arba elgesiu paveikia kitus, kad taika pasklistų plačiau. Tada nesutariantys žmonės gali atsisėsti kartu ir kalbėtis. Galiausiai susitaikinsime, kad įgyvendintumėme tai, ko Viešpats mūsų prašo: mylėti vienas kitą ir atleisti įžeidimus. Tai taikos rezultatas“, – pridūrė kardinolas.
Autonomijos klausimas
Kai 1997 metais Honkongo teritorija, buvusi britų kolonija, buvo prijungta prie Kinijos Liaudies Respublikos, Pekino valdžia įsipareigojo nekeisti prijungtoje teritorijoje galiojančios santvarkos ir gerbti gyventojų pilietines teises. Tai vadinamasis „vienos valstybės ir dviejų santvarkų“ principas, kuris pagal susitarimą turi galioti iki 2047 metų.
Honkonge tęsiasi pilietinės manifestacijos
Dabartinių manifestacijų priežastis yra nusikaltėlių, prieglobsčio prašytojų arba pabėgėlių ekstradicijos įstatymo projektas, parengtas šių metų vasario – kovo mėnesiais. Valdžia jį motyvavo remdamasi konkrečiu atveju, elementariu teisingumu: 2018 metais žmogžudyste Taivane nusikaltęs ir į gimtąjį Honkongą sugrįžęs nusikaltėlis dėl dabartinės įstatymo formuluotės negalėjo būti išduotas Taivanui.
Tačiau projekto kritikai įstatymo formuluotėse įžvelgė daugiau nei paprasto baudžiamojo teisingumo reikalavimus. Pasak jų, įstatymo projektas menkina Honkongo autonomiją, atveria langą kontinentinei Kinijai pareikalauti jai išduoti asmenis ne tik dėl kriminalinių, bet ir politinių motyvų, kuriuos ji laiko nusikalstamais. Tokiu atveju jie atsidurtų šalyje, kurioje teisingumo kriterijai ir procedūros nėra pakankamai gerbiami arba gali būti politiškai manipuliuojami.
Ekstradicijos įstatymo projektas buvo dar vienas lašas taurėje, kurią pripildė 2014 metų rinkimų įstatymo reforma, suteikusi daugiau svertų kontinentinės Kinijos valdžiai.
Jei kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje manifestacijose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, tai birželio manifestacijoje dalyvavo net du milijonai asmenų. Tokio visuomeninio pasipriešinimo kontekste Honkongo valdžia suspendavo, o spalio pabaigoje visai atšaukė ekstradicijos įstatymo projektą. Tačiau manifestacijos tęsiasi, jų dalyviai reikalauja Honkongo administracijos vadovės Carrie Lam atsistatydinimo bei atskaitomybės už prieš manifestantus panaudotą jėgą. Krikščionių lyderiai parėmė žmonių teisę išreikšti savo nuomonę, tačiau daug kartų pabrėžė, jog tai turi būti daroma taikiai.
Lapkričio 24 dieną Honkonge įvyko savivaldos rinkimai, kuriuose dalyvavo net virš 70 procentų rinkėjų. Apie 90 procentų iš jų balsus atidavė už opozicionierius. Nors savivaldos rūpinasi ūkiniais ir paslaugų klausimais, šie rinkimai parodė gyventojų pritarimą autonomijai nuo Kinijos. Dažnai autonomijos reikalavimas buvo skelbiamas kartu su demokratijos reikalavimu.
Universiteto apgultis
Viena iš opiausių situacijų pastarosiomis dienomis susidarė Honkongo politechnikos universitete. Policijos pajėgos pabandė jėga išstumti užsibarikadavusius studentus, tačiau nesėkmingai. Įtampa pasiekė tokį lygį, jog pradėta nuogąstauti dėl didelio skaičiaus žūčių. Honkongo religinių lyderių taryba paskelbė kvietimą abiem pusėms susilaikyti nuo smurto, išleisti iš teritorijos sužeistuosius, susilaikyti nuo areštų ir derėtis taikiai. Tokiu atveju religinių lyderių taryba pasiryžusi tarpininkauti. Tarybai priklauso Honkongo budistų, konfucionistų, musulmonų, taoistų, krikščionių protestantų ir katalikų lyderiai, tarp jų ir kardinolas Tong Hon. (RK / Vatican News)
