Nagasakio mieste ir apylinkėse nuo seno buvo susitelkusi nemaža katalikų bendruomenė. Daug katalikų žuvo 1945 m. rugpjūčio tragedijos metu. Vyskupijos katedra buvo beveik pačiame atominės bombos sprogimo epicentre. Lankydamasi Nagasakyje su šios bendruomenės nariais popiežius šventė sekmadienio Mišias.
Paskutinį liturginių metų sekmadienį ir mes, kaip Evangelijoje minimas kartu su Jėzumi nukryžiuotas nusikaltėlis, tariame: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę“ (Lk 23, 42). Ir mus, sakė popiežius homilijoje, guodžia Jėzaus ištarti žodžiai: „Šiandien su manimi būsi rojuje“ (Lk 23, 43). Tą akimirką painus ir vingiuotas nusikaltėlio gyvenimas pasikeitė, tapo kenčiančio Viešpaties palydėjimu, o Jėzus dar kartą patvirtino, kad išganymas yra skirtas visiems ir visada. Kalvarijos kalne, kančios ir neteisybės vietoje, kur skambėjo Jėzų nukryžiavusių kareivių įžeidinėjimai ir patyčios, girdime ir visai žmonijai skirtą vilties žodį.
Mums gerai žinomi mūsų paklydimai ir nesėkmės, esame nusidėjėliai, kaip kartu su Jėzumi nukryžiuotas nusikaltėlis, sakė popiežius, tačiau mes žinome, kad jei šauksimės Viešpaties pagalbos, nuodėmė galutinai nenulems mūsų dabarties ir ateities. Mes žinome, kad tik atjauta ir gerumas kuria žmogaus vertą istoriją.
Šios šalies gyventojai, kalbėjo popiežius, labai skaudžiai patyrė mirties galią. Dėl to ypatingai guodžia ir apdovanoja viltimi atsivertusiam nusidėjėliui kenčiančio Viešpaties duotas pažadas. Nepajudinamą tikėjimą ir viltį drąsiai paliudijo šiame krašte krikščionybės skelbimo pradžioje ir vėlesniais laikais gyvenę kankiniai. Sekdami jų pėdomis turime drąsiai išpažinti, kad Kristaus kryžiaus auka vaduoja mus iš visokio blogio.
Nagasakio gyventojus slegia milžiniškos nepaaiškinamos kančios atminimas. Tai labai sunkiai gyjanti dvasinė žaizda. Tačiau tikintieji taip pat supranta, kad jų tikslas yra ateityje. Mes tikime gyvąjį Dievą ir meldžiame, kad kuo greičiau ateitų jo karalystė. Melsdami, kad ateitų Dievo karalystė, tikintieji jau šiandien turi gyventi kaip tikrieji jos piliečiai, o tai reiškia, kad krikščionys negali abejingai tylėti, kai mato kečiančius žmones. Kiekvienas kenčiantis, sergantis, atstumtas, kitų skriaudžiamas žmogus mums yra brolis ir sesuo, kuriems turime padėti. Jie yra gyvas Kristaus, mūsų karaliaus, sakramentas.
Popiežius ragino Japonijos katalikus melstis už kenčiančiuosius ir su kenčiančiaisiais, netylėti, kai mato kito žmogaus kančią, kelti balsą ir melsti Dievą, kad kuo greičiau ateitų tiesos ir teisingumo, šventumo ir malonės, meilės ir taikos karalystė. (JM / VaticanNews)
