Prieš trečiadienio rytą Šv. Petro aikštėje vykusią bendrąją audienciją popiežius trumpam užsuko į Vatikano audiencijų salę ir pasveikino joje laukusius sergančius ir neįgalius žmones, su jais sukalbėjo „Sveika, Marija“ ir juos palaimino. Aikštėje buvusiems piligrimams popiežius tęsė katechezę apie Apaštalų darbus. Šį kartą buvo kalbama apie šv. Pauliaus bendradarbius – sutuoktinius Akvilą ir Priskilę.
Apaštalų darbai pasakoja, kad Paulius, nepavargstantis Evangelijos skelbėjas, iš Atėnų leidžiasi į naują savo misijų kelionės etapą ir pasiekia Korintą, svarbų prekybos centrą, Romos provincijos Achajos sostinę. Apaštalų darbų 18 skyriuje skaitome, kad Paulių priėmė į namus sutuoktiniai Akvilas ir Priskilė (arba Priska), priversti iš Romos persikelti į Korintą po to, kai imperatorius Klaudijus įsakė žydams palikti imperijos sostinę.
„Norėčiau pridurti keletą žodžių“, – sakė Pranciškus. „Žydai savo istorijoje daug iškentėjo, buvo tremiami, persekiojami. Kiek daug brutalumo šios tautos atžvilgiu matėme praėjusiame šimtmetyje. Manėme, kad tai jau praeitis. Tačiau šiandien, tai šen, tai ten žydai vėl skriaudžiami. Broliai ir seserys, tai nekrikščioniška. Žydai yra mūsų broliai!“
Sutuoktiniai Akvilas ir Priskilė karštai tikėjo į Dievą ir buvo dosnūs žmonėms, ypač tokiems, kaip jie patys, pabėgėliams ir svetimšaliams. Tad jie priėmė Paulių į savo namus, o priimdami jį, priėmė ir jo skelbtą žinią – Kristaus Evangeliją. Akvilo ir Priskilės namų durys buvo atviros ne tik Pauliui, bet ir kitiems Kristų įtikėjusiems broliams ir seserims. Jie rinkdavosi jų namuose, kurie tapo domus ecclesiae – namų Bažnyčia – Dievo Žodžio skelbimo ir Eucharistijos aukos vieta.
„Ir šiandien“, – sakė Pranciškus, – „kai kuriose šalyse, kur nėra religijos laisvės, kur krikščionys neturi laisvės, tikintieji slapta renkasi namuose melstis ir švęsti Eucharistijos. Ir šiandien yra šeimos namų, kurie tampa Eucharistijos šventovėmis.“
Po pusantrų metų Paulius su Akvilu ir Priskile paliko Korintą ir apsistojo Efeze. Ir čia jų namai tapo krikščionių maldos vieta. Galiausiai sutuoktiniai sugrįžo į Romą. Jiems skirtą sveikinimą Paulius įterpė į savo laišką romiečiams: „Sveikinkite Priską ir Akvilą, mano bendradarbius Kristuje Jėzuje, kurie guldė galvas, gelbėdami mano gyvybę. Jiems dėkoju ne aš vienas, bet ir visos pagonių bendrijos“ (Rom 16, 3–4).
Tarp daugelio Pauliaus bendradarbių, Akvilas ir Priskilė yra, kaip vienoje katechezių sakė popiežius Benediktas XVI, „šeimos, tarnaujančios visai krikščionių bendruomenei pavyzdys“. Kad tikėjimas suleistų gilias šaknis, reikia derlingos žemės. Tikintieji pasauliečiai yra ta derlinga žemė.
„Prašykime Tėvą, kad išlietų savo Dvasią krikščionių sutuoktinių širdyse“, – sakė popiežius baigdamas katechezę. „Sekdami Akvilo ir Priskilės pavyzdžiu jie teatveria savo širdis Kristui ir kitiems žmonėms, jų namai tetampa namų Bažnyčiomis“.
Čekijos katalikų padėkos piligrimystė
Popiežius Pranciškus pasveikino trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavusius du tūkstančius piligrimų iš Čekijos. Tai nacionalinė padėkos piligrimystė, minint šv. Agnietės Čekės kanonizacijos ir laisvės atgavimo trisdešimtąsias metines. 1989 m. lapkričio 12 d. popiežius Jonas Paulius II Šv. Petro bazilikoje aukotų Mišių metu paskelbė čekų tautos globėją Agnietę šventąja. Kanonizacijos iškilmė buvo vienas svarbių įvykių, nuo kurių prasidėjo šaliai laisvę atnešusi „Aksominė revoliucija“.
„Tegloboja jus šv. Agnietė“, – sakė čekams piligrimams popiežius, – „kad su nauju entuziazmu gyventumėt pagal Evangeliją, tarnaudami bendram gėriui kartu su kitais šalies piliečiais, kurie dar nepažįsta Kristaus“. (JM / VaticanNews)
