31 eilinio sekmadienio homilija
Evangelistas Lukas yra aprašęs (Lk 19,1-10) netikėtą Jėzaus susitikimą su muitininku Zachieju. Jėzus per Jerichą keliavo į Jeruzalę ir jį lydėjo daug žmonių. Ne visi galėjo prieiti ir išarčiau pamatyti Galilėjos Mokytoją. Muitininkui Zachiejui rūpėjo pamatyti Jėzų, apie kurį, tikriausiai, buvo daug ką girdėjęs, bet situacija rodėsi beviltiška: žmonių buvo daug, o jis pats žemo ūgio. Švystelėjo mintis įsilipti į šilkmedį, pro kurį praeis Jėzus. Vyro pastanga buvo tiesiog apvainikuota: jis ne tik pamatė Jėzų, bet ir sulaukė jo kaip svečio savo namuose. Jėzus paliepė: „Zachiejau, greitai lipk žemyn! Man reikia šiandien apsilankyti tavo namuose“.
Kodėl Jėzus panoro apsilankyti ne kieno nors kito, bet, būtent, muitininko Zachiejaus namuose? Ar dėl to, kad jis, norėdamas pamatyti Jėzų, įsilipo į šilkmedį? Abejotina. Tuo metu smalsuolių buvo labai daug.
Zachiejus buvo muitininkas, o tai reiškia, kad jis tarnavo okupantams romėnams - rinko mokesčius. Žmonės tokių mokesčių rinkėjų nekentė, juos laikė nusidėjėliais ir juos niekino. Tačiau Zachiejus buvo kitoks muitininkas: pusę savo turto atiduodavo vargšams! Stebėtinas didžiadvasiškumas. Ar mūsų tarpe yra tokių, kurie pusę savo uždarbio išdalintų geriems darbams?
Žmonės niekino šį vyrą, bet Jėzus žinojo, kad šis vyras ne savanaudis, myli vargšus ir jiems padeda. Šis Evangelijos pasakojimas siunčią svarbią žinią: jei nori būti Dievo pastebėtas ir patirti jo gailestingumą, nebūk savanaudis, mylėk žmones ir daryk gerus darbus. Jei šitaip elgsimės, ir mums tiks Jėzaus žodžiai: „Į šiuos namus šiandien atėjo išganymas“. Mes būsime Jėzaus surasti ir išgelbėti (plg. Lk 19,10).
Zachiejus norėjo labai nedaug - tik iš arti pamatyti Jėzų ir šito siekdamas įsilipo į šilkmedį. Atlygis už šią pastangą buvo šimteriopas - Jėzus net apsilankė jo namuose. Toks yra Dievas. Iš mūsų pusės reikia tik geros valios ir nors mažo judesio Dievo link, tuomet neabejotinai patirsime jo gailestingumą. Tačiau, jei mes nežengtume nė mažo žingsnelio Dievo link, tuo pačiu taptume kliūtimi Dievui veikti mumyse. Dažniausiai pasitaikanti žmonių netikėjimo priežastis – vietoj gyvenimo prasmės ir Dievo ieškojimo, netikėjimui pateisinti rankiojami net menkaverčiai argumentai.
Kita Evangelijos pasakojimo apie Zachiejų pamoka: neskubėti žmogų pasmerkti, nes dažniausiai mes ne viską apie jį žinome. Mes matome tik išorę, bet nuo mūsų žvilgsnio daug kas yra paslėpta. Panašiai ir ano meto žydai Zachiejaus asmenyje matė tik mokesčius renkantį okupantų tarną, bet nematė, kad šis „nusidėjėlis“ yra kelis kartus už juos geresnis, nes turėjo dosnią širdį. Todėl neskubėkime teisti nė vieno žmogaus, nes tik Dievas mato, ko mes esame verti
Žydai matydami, kad Jėzus panoro apsilankyti Zachiejaus namuose, liko nepatenkinti ir murmėjo, sakydami: „Pas nusidėjėlį nuėjo į svečius“. Dabartinę Lietuvą galėtume apibūdinti – murmanti Lietuva. Nuo ryto iki vakaro liejasi žmonių nepasitenkinimas ir murmėjimas, kad kažkas vyksta ne taip: tai valdžia bloga, tai pinigų trūksta, tai lyja, tai saulė per daug kepina ir t.t.
Murmėjimas skleidžia slogią nuotaiką ir apsunkina gyvenimą. Tikintis žmogus turi būti kitoks - daryti, ką gali, kad jo ir kitų gyvenimas būtų šviesesnis, o ištikus sunkumams, su Dievo pagalba juos kantriai pakelti. Krikščionis per gyvenimą eina su viltimi, nes jis žino, kad jį lydi mylintis Dievas.
Kardinolas Sigitas Tamkevičius
