Prie. du mėnesius, savo kelionės į Mozambiką metu, popiežius Pranciškus buvo susitikęs su grupe jėzuitų (20 iš Mozambiko, 3 iš Zimbabvės ir 1 iš Portugalijos), kurie turėjo progą pabendrauti su popiežiumi bei užduoti klausimų.
Brolis Leonardo Alexandria Simao iš Beiros, antrojo pagal dydį miesto Mozambike, paklausė popiežiaus kaip pasikeitė Dievo potyris tapus popiežiumi. Popiežius, trumpai pagalvojęs, tarė: „Iš tiesų, negaliu atsakyti. Manau, kad Dievo patyrimas iš esmės nepasikeitė. Išlikau toks pats kaip anksčiau. Žinoma, jaučiu didesnę atsakomybę, mano užtarimo maldos aprėpia daug plačiau nei anksčiau. Bet ir anksčiau gyvenau užtarimo malda ir jaučiau pastoracinę atsakomybę. Radikalių pokyčių tikrai nebuvo. Kalbu su Viešpačiu kaip anksčiau, jaučiu, kad Dievas man suteikia malonę, kuri man šiuo metu reikalinga. Mano tapimas popiežiumi neperkeitė manęs taip, kad staiga būčiau tapęs mažiau nuodėmingas, nei kad buvau. Štai kodėl kas dvi savaites atlieku išpažintį.
[...] Mane labai guodžia tai, kad Petras, paskutinįkart pasirodo Evangelijoje besijaučiantis toks pat nesaugus, kaip kad buvo anksčiau. Prie Galilėjos ežero Jėzus paklausė: „Ar mane myli?“ ir liepė ganyti jo avis. Tačiau Petras išlieka toks pats, koks buvo: užsispyręs ir impulsyvus. Pauliui teks susidurti ir kovoti su savo užsispyrimu dėl krikščionių, kilusių iš pagonybės, o ne iš judaizmo. Iš pradžių Petras Antiochijoje gyveno Dievo suteikta laisve, sėdėjo prie stalo su pagonimis ir ramiai valgė, nepaisydamas žydų taisyklių. Vėliau, baimės vedamas, jis sėdo valgyti tik su išpažįstančiaisiais judaizmą. Trumpai tariant: laisvė buvo pakeista perėjimu į baimės vergiją. Štai jis, veidmainis Petras, kompromisų žmogus! Istorija parodanti Petro veidmainystę mane labai guodžia ir perspėja. Visų pirma, ji man padeda suprasti, kad tapimas popiežiumi neturi jokios magijos. Konklava neveikia per magiją“, – kalbėjo popiežius.
Pokalbio metu taip pat buvo užsiminta apie Pasaulinį popiežiaus maldos tinklą, kuris šventė 175-ąsias metines. Popiežius Pranciškus pasidžiaugė, kad šis maldos tinklas, vadovaujamas tėvo Frédérico Fornoso, veikia labai gerai, taip pat išryškino užtarimo maldos svarbą: „Manau, kad turėtume išmokyti žmones užtarimo maldos, kuri yra drąsos malda. Pagalvokite apie Abraomo užtarimą Sodomai ir Gomorai. Pagalvokite apie Mozę, užtarusį savo žmones. Turime pradėti dažniau melstis užtarimo malda. Svarbu, kad žmonės melstųsi už popiežių ir jo intencijas. Popiežius yra gundomas ir tik jo žmonių malda gali jį išlaisvinti, kaip skaitome apaštalų darbuose. Kai Petras buvo įkalintas, Bažnyčia nepaliaujamai meldėsi už jį. Jei Bažnyčia meldžiasi už popiežių, tai malonė. Aš tikrai visą laiką jaučiu poreikį, kad nuolatos būtų už mane meldžiamasi. Žmonių malda mane stiprina“. (AČ / La Civiltà Cattolica).
