„Viešpatie, ar maža bus išgelbėtų?“, – kažkas paklausė Jėzaus, kai Jis mokydamas per miestelius ir kaimus keliavo link Jeruzalės (žr. Lk 13,22 – 30). Šį epizodą iš dienos liturginių skaitinių sekmadienio vidudienio susitikime šv. Petro aikštėje komentavo popiežius Pranciškus. Anot Pranciškaus, Viešpačiui užduotame klausime atsispindi dėmesys kiekybei. Kiek bus išgelbėta? Koks skaičius? O Jėzaus atsakymas ragina dėmesį nukreipti kitur – į savo atsakomybę dabarties metu: „Pasistenkite įeiti pro ankštus vartus! Sakau jums, daugelis bandys įeiti, bet neįstengs“.
Šiais žodžiais Jėzus leidžia suprasti, jog tai nėra skaičių klausimas. Rojuje nėra nustatyto skaičiaus. Kalba eina apie tai, kad jau dabar reikia eiti pro ankštus vartus. Jie atviri visiems, tačiau ankšti. Tai yra esminis akcentas. Jėzus nenori mūsų suklaidinti – „būkite ramūs, tai lengva, matysite plačią autostradą ir didelį pravažiavimą jos gale“. Ne, Jis mums sako, kad praėjimas yra ankštas, tokia yra reali padėtis.
„Kokia prasme? Ta, kad išsigelbėjimui reikia mylėti Dievą ir artimą, o tai nėra patogu! Durys yra „ankštos“, nes meilė visada yra reikli, visada reikalauja įsipareigoti, reikalauja pastangų, tvirto ir ištvermingo pasiryžimo gyventi pagal Evangeliją“, – sakė popiežius Pranciškus, primindamas apaštalo Pauliaus raginimą „kovoti šauniąją tikėjimo kovą“ (žr. 1 Tm 6,12). Kasdien ir kiekvieną dieną reikia stengtis mylėti Dievą ir artimą.
Norėdamas geriau paaiškinti Jėzus pasitelkia palyginimą apie namus ir šeimininką. Šis įkūnija Viešpatį, o Jo namai simbolizuoja amžinąjį gyvenimą, išgelbėjimą. Palygime pasikartoja durų įvaizdis: „Kai namų šeimininkas atsikels ir užrakins duris, stovėdami lauke jūs pradėsite belsti į duris ir prašyti: 'Viešpatie, atidaryk mums!'“
Kai šis atsako, kad nežino, iš kur jie, pastarieji bando priminti: „Mes valgėme ir gėrėme tavo akivaizdoje, tu mokei mūsų gatvėse...“ Tačiau Viešpats pakartoja, kad nežino, iš kur jie ir pavadina juos „piktadariais“.
Štai čia yra klausimo šerdis. Viešpats mus atpažins ne iš titulų, priklausymo kokiai asociacijai, draugystės su kokiu kunigu ar kardinolu. Šie titulai nieko nereiškia. Viešpats mus atpažins iš nuolankaus, gero gyvenimo, iš tikėjimo gyvenimo, kuris virsta darbais.
„Mums, krikščionims, tai reiškia, kad esame kviečiami užmegzti tikrą bendrystę su Jėzumi melsdamiesi, eidami į bažnyčią, naudodamiesi sakramentais ir maitindamiesi Jo Žodžiu. Tai mus išlaiko tikėjime, maitina mūsų viltį, gaivina meilę. Ir tokiu būdu, su Dievo malone, galime ir turime mūsų gyvenimą eikvoti brolių gėriui, kovoti prieš kiekvieną blogio ir neteisingumo formą“, – sakė popiežius Pranciškus. Jis meldė Dievo Motinos užtarimo. Mergelė Marija praėjo pro ankštus vartus, kurie yra Jėzus. Jį priėmė visa širdimi ir juo sekė kiekvieną savo gyvenimo dieną, taip pat ir tada, kai nesuprato ir kai kalavijas pervėrė jos sielą. Todėl ją vadiname „Dangaus vartais“. (RK / Vatican News)
