Nėra pagrindo kalbėti apie persekiojimus, tačiau tikrai yra įvairių netiesioginių veiksmų, apribojimų ir diskriminacijos, dėl kurių krikščionių gyvenimas Šventojoje Žemėje nėra lengvas, Šventojo Sosto žinių tarnybai sakė jau kelerius metu Jeruzalės lotynų patriarchatui vadovaujantis italas pranciškonas arkivysk. Pierbattista Pizzaballa.
Arkivyskupas priminė, kad šiuo metu Izraelyje gyvena apie 210 tūkst. krikščionių, kurių apie 130 tūkst. yra vietiniai palestiniečiai, o kiti – imigrantai. Palestinos valstybėje krikščionių yra apie 50 tūkst. Kasdieniniame gyvenime nedaug optimizmo ir tikėjimo ateitimi. Prie tokių nuotaikų prisideda ir sunkumai, kuriuos krikščionys kenčia Sirijoje ir Irake. Šventosios Žemės krikščionys mato jų vargus ir klausia: ar ir mums tai negresia?
Klausiamas, kuo galėtų Šventosios Žemės krikščionys prisidėti prie geresnių santykių tarp Izraelio ir Palestinos kūrimo, arkivyskupas atsakė, kad nereikėtų pervertinti krikščionių bendruomenės vaidmens. Esame labai maža bendruomenė ir nemanau, kad galime sau skirti tilto tarp izraeliečių ir palestiniečių vaidmenį. Jei Izraelis ir Palestina norės pradėti dialogą, tai galės tai padaryti ir be mūsų. Vis dėlto, tam tikrą svarbų vaidmenį turime ir mes, sakė arkivyskupas. Čionykštė Bažnyčia svarbi dėl to, kad ji gyvena Šventojoje Žemėje, saugo šventąsias vietas, į kurias kasmet keliauja minios piligrimų iš viso pasaulio. Be to, nors ir neturėdama pretenzijos kam nors daryti įtaką, Bažnyčia liudija tam tikrą gyvenimo stilių. Šioje pykčio pertekusioje žemėje mes galime duoti pavyzdį, kaip gyventi nenaudojant jėgos, neieškant priešų, kaip kurti draugiškus tarpasmeninius santykius. Tokie maži gestai labai svarbūs. Tai ne dideli tiltai, bet maži tilteliai, kuriuos mes stengiamės statyti, liudydami savo krikščionišką gyvenimo stilių, sakė vyskupas, vadovaujantis Jeruzalės lotynų patriarchatui. (JM / VaticanNews)
