Sekmadienio vidudienio maldos susitikime, kreipdamasis į maldininkus šv. Petro aikštėje, popiežius Pranciškus komentavo dienos Evangeliją apie 72 mokinių siuntimą (žr. Lk 10). Pats skaičius turbūt simbolizuoja visas tautas: tai Pradžios knygoje išvardintų tautų skaičius (žr. Pr 10). Šis siuntimas tarsi iš anksto kalba apie Bažnyčios misiją skelbti Evangeliją visoms tautoms. Siųsdamas savo mokinius Jėzus sako: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį“.
„Šis Jėzaus prašymas yra visada galiojantis“, – sakė popiežius. – „Visada turime melsti pjūties šeimininką, Dievą Tėvą, kad siųstų darbininkų į tą lauką, kuris yra visas pasaulis. Kiekvienas iš mūsų tai turi daryti atvira širdimi, misionieriškai nusiteikęs. Mūsų malda neturi apsiriboti mūsų poreikiais, mums būtinais dalykais: malda yra iš tiesų krikščioniška, kai aprėpia visumą“.
Siųsdamas mokinius Jėzus jiems suteikia tikslius nurodymus: melskitės, eikite, nesineškite piniginės nei krepšio, tarkite: 'ramybė šiems namams!', pasilikite tuose namuose, nesikilnokite iš namų į namus, gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: 'Jums čia pat Dievo karalystė!', o jei jūsų nepriims, išėję į aikštę tarkite...
Šie nurodymai, pasak popiežiaus Pranciškaus, rodo, jog misija remiasi malda ir yra „keliaujanti“. Ji nestovi vietoje. Ji reikalauja atsisakymo ir neturto, ji teikia taiką ir gydo, nes tokie yra Dievo Karalystės ženklai. Ji nėra prozelitizmas, bet skelbimas ir liudijimas, kuris turi būti nuoširdus. O jei skelbimas yra atmetamas, reikia evangelinės laisvės eiti kitur, perspėjus apie tokio atmetimo pasekmes, tačiau nepasmerkus ir neprakeikus.
Taip išgyvenama Bažnyčios misija pasižymės džiaugsmu. „Septyniasdešimt du sugrįžo ir su džiaugsmu kalbėjo...“, pažymi evangelistas. Šio džiaugsmo pagrindas yra ne tiek skelbimo sėkmė, kiek, pastebi pats Viešpats, kad jų „vardai įrašyti danguje“.
Tai vidinis ir nesunaikinamas džiaugsmas bei sąmoningumas dėlto, kad jie buvo pašaukti Dievo sekti paskui Jo Sūnų. Tai buvimo mokiniais džiaugsmas.
Pranciškus pakvietė kiekvieną savo klausytoją atsiminti, kad krikšto metu ir jų vardai buvo „įrašyti danguje“, Tėvo širdyje. Šios dovanos suvokimas ir džiaugsmas mus, mokinius, paverčia ir misionieriais, kurie eina Jėzaus draugijoje, mokosi iš Jo gyventi dėl kitų, būti laisvais nuo savęs ir savo nuosavybės. Šventasis Tėvas pakvietė prašyti Dievo Motinos sustiprinimo ir pagalbos misijoje skelbti Dievo meilę.
*
Sukalbėjus vidudienio maldą popiežius Pranciškus atkreipė dėmesį į keletą įvykių pasaulyje. Visų pirma, prieš keletą dienų įvykusią lėktuvo ataką prieš migrantų sulaikymo centrą Libijoje, kurioje žuvo ir buvo sužeista daug bejėgių, vargšų žmonių. Popiežius paprašė maldos už juos.
„Tarptautinė bendruomenė negali toleruoti tokių sunkių dalykų. Meldžiu už aukas, tegu taikos Dievas priima velionius ir paremia sužeistuosius. Linkiu, kad plačiai ir koordinuotai būtų sukurti humanitariniai koridoriai tiems, kuriems labiausiai reikia. Taip pat prisimenu visas aukas, neseniai žuvusias Afganistane, Malyje, Burkina Faso ir Nigeryje. Melskimės kartu“, – paprašė popiežius ir susikaupė trumpai maldai. Kiek vėliau popiežius pasveikino įvairias maldininkų grupes ir visiems palinkėjo gerų pietų. (RK / Vatican News)
