Sekmadienio vidudienio maldoje popiežius Pranciškus priminė, jog tą dieną daugelyje kraštų buvo paminėta Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė, Corpus Domini. Visuotiniame Romos kalendoriuje ji minima birželio 20-ąją dieną, tačiau paprastai perkeliama į sekmadienį. Dienos skaitinys iš Evangelijos pagal Luką (Lk 9, 11–17) pasakojo apie duonos padauginimo stebuklą prie Galilėjos ežero. Jėzus kalbėjo tūkstančiams žmonių ir gydė ligonius. Atėjus vakarui mokiniai atėjo pas Jėzų ir pasakė: „Paleisk žmones, kad jie, nuėję į aplinkinius kaimus bei vienkiemius, susirastų nakvynę ir maisto“, nes aplink buvo dykumingos vietovės. O Jėzus jiems atsakė: „Jūs duokite jiems valgyti!“ Mokiniai sutrikę pastebi, jog „nieko daugiau neturime, tik penkis kepalėlius duonos ir dvi žuvis. Nebent nueitume ir nupirktume maisto visai šitai miniai“.
„Jėzus kviečia savo mokinius tikram atsivertimui iš logikos „kiekvienas sau“ į dalijimosi logiką, pradedant ir nuo to mažo, kurį Apvaizda įdėjo į mūsų rankas“, – pažymėjo popiežius Pranciškus. – „Jėzus tuoj pat paaiškino, ko nori, ir nurodė: „Susodinkite juos būriais po penkiasdešimt“. Po to paėmė į rankas duonos kepaliukus ir žuvis, kreipėsi į dangiškąjį Tėvą ir ištarė palaiminimo maldą. Tai padaręs laužė duoną ir dalijo žuvis, o mokiniai viską nešiojo po minią. Ir maisto buvo tiek, kad pakako visiems pasisotinti“.
„Šis stebuklas iš tiesų svarbus, tai liudija ir faktas, jog jį mini visi evangelistai, jis išreiškia Mesijo galią ir tuo pat metu užuojautą žmonėms. Šis stebuklingas gestas išliko ne tik vienas iš didžiųjų viešojo Jėzaus gyvenimo ženklų, bet tarsi iš anksto byloja apie tai, kas bus vėliau, – aukos atminimą, tai yra Eucharistiją, jo už pasaulio išganymą dovanoto Kūno ir Kraujo sakramentą“, – sakė popiežius.
„Eucharistija yra sintezė visos Jėzaus egzistencijos, kuri buvo meilės Tėvui ir broliams veiksmas“, – tęsė popiežius. Kaip kad duonos padauginimo atveju, taip ir Eucharistijoje Jėzus paėmė į savo rankas duoną, laimino, laužė ir padalijo mokiniams, tą patį padarė ir su vyno taure.
Tą momentą, savo kančios išvakarėse, Jis panoro šį gestą padaryti naujosios ir amžinosios sandoros Testamentu, nuolatiniu savo mirties ir prisikėlimo Velykų atminimu.
„Corpus Domini iškilmė kasmet mus pakviečia atnaujinti nuostabą ir džiaugsmą dėl šios nepaprastos Viešpaties dovanos – Eucharistijos. Priimkime ją dėkingi, ne pasyviai, rutiniškai, bet iš tiesų ištardami „Amen“ Kristaus Kūnui. Kai kunigas mums sako „Kristaus Kūnas“, mes atsakome „Amen“: tegu jis eina iš širdies, su įsitikinimu. Tai Jėzus, Jėzus, kuris mane išgelbėjo; tai Jėzus, kuris ateina duoti jėgų gyvenimui. Tai Jėzus, kuris yra gyvas. Neturime „priprasti“: kas kartą Komuniją priimkime taip tarsi ji būtų pirmoji, – sakė Šventasis Tėvas.
„Šventosios Dievo tautos eucharistinio tikėjimo išraiškos yra procesijos su Švenčiausiuoju Sakramentu, kurios šios iškilmės metu rengiamos visoje Bažnyčioje“, – sakė popiežius. – „Dievo Motina tepadeda su tikėjimu ir meile sekti Jėzumi, kurį garbiname Eucharistijoje“, – meldė popiežius.
Po Viešpaties Angelo maldos Šventasis Tėvas priminė, jog šeštadienį Madride palaimintosiomis paskelbta Marija Karmen Lacaba Andia ir trylika jos seserų Nekaltojo Prasidėjimo pranciškoniškame ordine, nužudytų iš neapykantos tikėjimui religinio persekiojimo laikotarpiu nuo 1936 iki 1939.
Birželio 22 Madride beatifikuotos klauzūrinės pranciškonės ir kankinės
„Šios klauzūrinės vienuolės, kaip išmintingos mergaitės, su herojišku tikėjimu laukė atvykstant dieviškojo Sužadėtinio. Jų kankinystė yra kvietimas visiems mums būti tvirtais ir ištvermingais išbandymo valandą. Paplokime naujoms palaimintosioms!“ – pakvietė Pranciškus. Pasveikinęs įvairių kraštų piligrimus jis visiems palinkėjo gero sekmadienio, gerų pietų ir paprašė nepamiršti melstis už jį. (RK / Vatican News)
